Aš atsisveikinu su žiema

Aš atsisveikinu su žiema. Vakar purvinas šaligatvių sniegas krito už batų aulų, šlapo kojinės, nuogos čiurnos gąsdino praeivius, kai po pažasčia paspaudusi nešiojamą kompiuterį žingsniais plačiais skubėjau į susitikimą. Striukė šilta prasagstyta, skaudina akis ryškiai mėlynas mano megztukas, šalikas plaikstosi ir nušviesėję atostogose plaukai nuo skubėjimo. Saulė gatvėse ir iš karto linksmiau. Dienos ilgėja, mano […]

Sri Lanka. Trumpai

Viskas prasidėjo 2018 metų sausio 16 d., kai savo Facebook’o paskyroje parašiau vieną žodį: trumpai. Kadangi visada po kelionių nuotykius aprašau tinklarašytyje, galvojau, kad tie kasdieniai įrašai bus man kaip špargalkės. “Trumpi” 8 lapai word’iniam faile. Tiek gavosi teksto sudėjus viską į vieną nepertraukiamą rašinį. Su Linos Aidukės nuotraukomis jau visa knyga gavosi. Neskaitykit viso […]

Skaitiniai. Life giving time

Vežiausi į Nidą keturias foto juostas. Išfotografavau vieną. Taip gavosi. Yra kaip yra. Kitą dieną po grįžimo, per pusryčius ji jau gulėjo fotolaboratorijoje. Iš karto po susitikimų lėkiau į Žvėryną, žandai dega iš smagumo ir laukimo. Galvojau, teleportuosiuos tais 10×15 cm popieriaus lakštais atgal. Bent taip. Vieno žodžio būtų užtekę paprasto, kad liepčiau sustabdyti mašiną […]

Sekmadienio skaitiniai. Lėtai

Niekur, niekur neskubėti. Turėti visą pasaulio laiką. Pasimėgaut. Nendrių šokiais nakties vėjyje sustojus ant tako. Ryškiai oranžine pilnatim virš marių, kuri tilptų į delnus. Jais užglostysiu tavo randus. Pirštais, mėnuliu ištepliotais. Lėtai. Tavo oda kaip plienas. Mano širdis – ne. Monika Penkūkū Photography nuotrauka Taip seniai žaidžiau namus, kad net keista. Tavo kvapas virsta mano kvapu neilgam. […]

Sekmadienio skaitiniai. Dovana

Vakar buvo pirmas šeštadienis, kai nereikėjo galvą pametus kažkur lėkti, atrašinėti laiškų, tik pakirdus, daryti kvėpavimo pratimų, kad sulėtėtų širdies ritmas. Voliojausi pataluose iki pietų ir dar šiek tiek. Tada gėriau petražolių arbatą, mokiausi atsistoti ant galvos, nurinkau balkone pomidorų derlių nuo tų dviejų augalėlių, padovanotų sezono pradžioj Aurelijos. Kaip jie su manim išgyveno ir […]

Anonsas. Ineta&Patryk

Labiausiai man patinka tos vestuvės, kurios yra apie pasitikėjimą. Apie pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Apie atsipalaidavimą ir gebėjimą šventės dieną ja pasidžiaugti. Tada viskas vyksta be didesnių nesklandumų, savo laiku ir taip, kaip turi būti. Su Ineta ir Patriku akis į akį susitikę buvom gal tik visai kelis kartus. Per vieną pirmųjų išmaišėm Lietuvą ieškodami sodybos, […]

Ne apie vestuves. Seserija

Stoviu ant kalno iš smėlio. Ant keteros. Ant ribos. Po kojomis pušų galvos žalsvai mėlynos. Lėktuvas į kažkur iš lėto perpjauna dangų dviem baltais rėžiais. Tau – tavo jūra, man – mano miškas. Išdalinta tuoj taip gali būti. Debesėlio nė vieno. Pakeliu fotoaparatą, bet sufokusuoti nespėju. Linija išsisklaido, išnyksta ir mūsų skirtingos visatos aštriu horizontu […]

Ne apie vestuves. Pabėgimas.

Mano meilė kaip sakai. Klampi, tąsi saulėje įkaitusio pušies kamieno ašara. Per klampi. Nuo tokios neretai maišosi protas.  Nemeluok.    Neapsimetinėk.    Nespausk.    Neskubėk.    Nebėk. Kartas nuo karto pasiseka pagyventi filme. Tokiam, kurį norėtųsi pažiūrėti naktį kemperyje, stovinčiame tarp jūros ir miško, atokiai nuo miesto, stogą plaunant vasaros liūčiai ir žaibuojant iki pamišimo, kai […]

Atvirlaiškis Nidai

Nidoj man laumės kaskart susuka galvą. Prisiekiu.   Aš galvoju. Jei tavęs galima būtų paragauti, būtum jūros skonio. Pradėčiau nuo pirštų. Valgyčiau ir žiūrėčiau į akis. Druska ir jūržolė. Vėjažuvės žvynas. Suopio plunksnos. Ir sapnai net nemiegant. Basos kojos smėlyje – eiti niekur nereikia, nes viskas yra čia ir kam lemta, tas į tavo kopas […]