Vakar mane aplankė įkvėpimas. Tiksliau jis aplankė mane penktadienį, kai sėdėjau saulei leidžiantis į marias Ventės namo terasoje. Nes tas vakaras man kažkuo priminė vieną praėjusios vasaros dieną, kai tuokėsi Milda ir Andrew.
Andrew gavo nuostabią žmoną. Įdomią, trapią, moterišką, kūrybingą. Milda gavo nuostabų vyrą. Išklausantį, vyriškai jautrų ir tikrai mylintį. Tai tikrai tik mažutėlė dalis, kaip galima būtų juos apibūdinti. Aišku viena – tai yra meilė.
Mūsų gyvenimo kokybė susideda iš detalių. Iš to, kiek jų pastebi. O fotografė Lina Aidukė moka stebėti. Kartais man atrodo, kad ji buria fotoaparatu. Bet negaliu sakyti, kad vien tik ji išbūrė šią pasaką, nes be Dzūkijos miškų fėjos, apdovanotos porceliano oda ir pasipuošusios melsvais drugelio sparneliais plaukuose ir vidine aristokratija bei nuoširdžiai besijuokiančio brito, nieko nebūtų buvę. Kaip ir be šaunios jų artimųjų ir draugų kompanijos. Taigi seku, seku pasaką…
Nuostabus vakaras buvęs. Netikit? Pažiūrėkit nuotraukas nuo pradžių dar kartą. Laimės jums, Milda ir Andrew, ir meilės neišsenkančios.
Lapė Laputauskienė