Nuotraukų atranką dariau rimtą. Tris kartus perrinkinėjau ir vistiek įkeliu toną. Nu, neina man nieko su savimi padaryti:) O priežasčių tam daugybė. Lino pavardė Mikalauskas, kaip ir mano mergautinė. Negana to, jis turi giminių Jurbarke, miestelyje, iš kurio, ne paslaptis, va tokia aš atsiradau, todėl Erika ir Linas man kaip giminaičiai:) Tiesą pasakius, draugystė mūsų, tikiu, ne projektinė vienadienė ir tikrai, jei ne Lietuvoje, tai Danijoje mes dar pasimatysim ne kartą. Mielumo (ne saldaus) žmonės, draugiški, išsilavinę, šilti. Erika tokio porcelianiško, trapaus grožio… Kaip ta figūrėlė ant muzikinės dėžutės. Bet ką aš čia vėl daugžodžiauju. Dairykitės po SP fotografijos nuotraukų galeriją. Nuostabiai spalvotos buvo šios vestuvės. Nors prie širdies glausk visus:)
Taigi, kaip matot, ir aš ten buvau, alų midų su Mikalauskais gėriau, per barzdą nevarvėjo ir kitą dieną dar poriukę vestuvių paturėjau. Geros dienos, brangieji, tikiuosi kartu su Erika ir Linu suteikėm šiek tiek šilumos, nuotaikos ir spalvų.
Lapė