Labai dažnai per pirmus susitikimus manęs sužadėtiniai prašo padėti sugalvoti jų vestuvių temą ir stilistiką. Vengiu pritemptų dalykų, visa tai turi šventėje atsirasti kažkaip natūraliai ir sietis su besituokiančiais žmonėmis ar vieta, kurioje yra švenčiama. Jei nieko tokio nesugalvojat, tebūnie, tema tikrai nėra būtina vestuvėse.
Man patinka žaidimas su pavardėmis. Esu sutuokusi ponus Basil, tada svečiams dovanojom tikro baziliko, juo net dekoravom erdves. O štai paskutinę 2013 metų vasaros dieną prie altoriaus palydėjau Kregždes:) Taip šventėje atsirado tamsiai mėlyna, sidabru žvilganti, spalva ir būrys paukštukų, nutūpusių kvietimus, saldumynus, dovanėles svečiams.
Kaip šiandien atsimenu pirmą mūsų su Donata ir Rimantu susitikimą Kauno „Metropolyje”. Tądien pasimatymai su „pirmakarčiais” (taip aš vadinu poras, su kuriomis susitikinėju pirmą kartą) buvo užpildę visą mano dieną. Jaučiausi kaip tuose pasimatymuose, kur atėjus tam tikram laikui reikia keisti vietą. Bet, štai, va, prašau, draugaujam, net bendradarbiaujam su Kregždėmis ir, tikiuosi, tai tęsis dar ilgai, ilgai. Ech, net dabar norėčiau baisiai stipriai abu apkabinti. O kaip viskas vyko TĄ dieną, prašau, pažiūrėkit, dalinuosi nuostabiomis Vadim Fasij nuotraukomis. Kai kurios man net užima kvapą.
Jaunųjų pasiruošimas vyko Pažaislio vienuolyne įsikūrusiame viešbutyje „Monte pacis”. Į ten anksti ryte atvyko ir stilistas Liutauras Salasevičius („Madam pareis vėliau”), kuris nuotakai ne tik kūrė suknelę, bet ir šukavo bei darė makiažą.
Kurį laiką su Donata sukom galvelę, ką čia daryti su pamergėmis, kuo čia jas papuošti, bet, iš tiesų, nėra geresnės išeities nei padovanoti mergaitėms medžiagą ir leisti pasisiūti tai, ką jos pačios nori. Tada net laukiu vestuvių dienos, kad pamatyčiau, ką kiekviena sugalvojo ir paprastai būnu nustebinta išradingumu. Kaip ir šį kartą.
Santuokos ceremonijai Vilniaus šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje vadovavo gerą nuotaiką skleidžiantis kunigas Kęstutis. O bažnyčia šitoji yra nuostabi. Grynas barokas, ne kitaip…
Štai taip, va, su Kregždėmis šventėm, atrodo, tik vakar… Laimės jiems nesibaigiančios linkiu, įkvėpimo ir pagarbos, šilumos rankų ir širdžių, tikrų draugų ir nuotykių – visko. Negi gaila geriems žmonėms…
Lapė