Aš pati daug kartų savo klientams, o ir viešai esu sakiusi: darykit vestuves tokias, kokių norit patys. Tačiau, kaip ir visur, taip ir čia, visada yra išlygų. Jei tėvai visiškai ar iš dalies finansuoja jūsų vestuvių projektą, privalot išklausyti ir jų nuomonių bei į jas, aišku, atsižvelgti. Kai darysit šventę už savo uždirbtas lėšas – tada tikrai galėsit daryti viską, kas tik jums šaus į galvą. Statistika rodo, kad Lietuvoje tuokiasi vis vyresni žmonės. Nuotakų amžius vyrauja tarp 25-27 metų, prie altoriaus ar į metrikacijos biurą keliauja trisdešimtmečiai vyrai. Natūralu, kad tokio amžiaus suaugę žmonės jau adekvačiai vertina savo galimybes ir norus bei gali patys iškelti savo puotas. Laisvė. Bet ne visiškai. Jei nusprendėt daryti šventę, o ne susituokti dviese ant pasaulio krašto, kas irgi, šiaip, labai puiku, why not, turėsit bent šiek tiek pagalvoti apie tuos žmones, kuriuos kviečiat į vestuves – svečius. Aš tikiuosi, kad tame sąraše, nuo kurio viską ir reikėtų pradėti, bus tik jums svarbiausi, artimiausi žmonės, o tokiais žmonėmis gi norisi pasirūpinti ar ne? Jei jiems mes esam svarbūs, tai jie tikrai prisitaikys, sako kai kurie ir nelabai suka galvą dėl nakvynės vietų skaičiaus, patiekalų skonio ir gėrimų kokybės. Kiti nemiega naktimis ir į šventę sudeda visą savo širdį bei absoliučiai viską, ką gali pasiūlyti vestuvių rinka. Laimi pasirinkę aukso viduriuką, bet ir jį rasti kartais reikia laiko bei pastangų.
Nuotraukos autorė – Photo Aistė
Mano manymu, jei šventėje dalyvaus patys artimiausi, tai geram baliui daug nereikia: kad būtų nešalta, kad svečiai nebūtų alkani ir ištroškę. O visa kita tik detalės. Netikit manim? Ta proga apklausiau keletą etatinių vestuvininkų, kuriems pastaruoju metu yra tekę lankytis ne vienoje ir ne dviejose šventėse. Uždaviau vieną kitą klausimą ir pabandžiau išsiaiškinti, kas gi jiems labiausiai aplankytose šventėse patikę, įsiminę, o ko galėjo ir nebūti.
Nuotraukos autorė – Lina Aidukė Photography
Štai Karolis Sankauskas, su kuriuo per praėjusia vasarą aš pati mačiausi bent keliose šventėse, o vienais metais jam teko sudalyvauti net keturiolikoje. Karlai, 14 vestuvių!!! Karolis visai nevartoja alkoholio, tad jį tikrai erzina kai kurių svečių per anksti suvartojamas per didelis alkoholio kiekis. Šventinė dalis tik prasideda, o „svirduolėliai“ jau rėkauja. Dalinasi ir nelabai vykusia patirtimi su renginių vedėjais: „bajeriai nejuokingi, peza nesąmones“ – pasakoja Karolis. Jam labiausiai patinka ta vestuvių dalis, kai visi atsipalaiduoja ir lakinius batelius pakeičia sportiniai, tačiau labiausiai įsimena tėvų kalbas: „jie visada būna pasiruošę, visada ką nors gražaus ir dar nežinomo papasakoja, o smagiausia, kai vestuvės eina sava tėkme. Nėra to „daryk tą, daryk aną“, jokios prievartos. Pats svarbiausias reikalas – gera publika. Snobų vakarėliui nepadės nei liūto, nei dramblio šou.“
Karolis visame gražume. Nuotraukos autorius Aistis Rokas
Patricija su vyru praėjusią vasarą dalyvavo ketveriose vestuvėse, penktosios buvo jų. Poros nuomonė dėl vedėjų sutampa su Karolio: „Tikrai ne kartą yra suerzinę vedėjai ar tam tikri jų vedami žaidimai. Bet čia gal skonio reikalas. Vedėjas turėtų palaikyti gerą šventės emociją, turėtų sutapti su juo „biolaukai“ ir humoro jausmas. Tikrai linkėtumėm investuoti daugiau laiko ir lėšų tikrai gero vedėjo pasirinkimui. Labiausiai erzina du vedėjų bruožai: perdėtas narcisizmas, kai susidaro įspūdis, kad vedėjas pats sau fainas ir pats sau žiauriai geras. Tada tas vedimas gaunasi labiau kaip solo pasirodymas, o ne bandymas suburti kompaniją; nesugebėjimas į bendrą veiklą įtraukti visas amžiaus grupes, pvz. močiutes, senelius, vaikus. Jei vedėjas neleis vaikui dalyvauti žaidime, kurie dažniausiai vaikams ir būna įdomiausi, gali negrįžtamai sugadinti nuotaiką ne tik vaikui, jo tėvams, bet ir visiems svečiams“. Patricijai svarbiausia, prasmingiausia, įsimintiniausia ir jautriausia vestuvių dalis – ceremonija, nesvarbu, ar bažnytinė, ar pagoniška ant piliakalnio, dėl jos ir vyksta šventė. „Be ceremonijos įsimintiniausia tai, kas atitinka poros gyvenimo būdą, stilių. Vieni draugai savo vestuvių transportu pasirinko jų numylėtą VW kemperį – buvo orginalu ir taip gražu“ – prisimena Patricija. Visiems, planuojantiems vestuves, patartų daugiausia investuoti į kokybiškus, poros estetiką atitinkančius prisiminimus – nuotraukas ir video, tai, kas išlieka.
S.R. per porą vasarų sušoko aštuoneriose vestuvėse. Atsakydama į mano klausimus, kaip labiausiai erzinančius dalykus šventėse išskyrė jau minėtus vedėjų show off‘us ir aroganciją bei perteklinius kai kurių vestuvių dalių sureikšminimus, kurie priartėdavo prie kičo, kurio reikėtų vengti tokioje asmeniškoje šventėje kaip vestuvės. Būtent į vedėją ir programą ši viešnia investuotų labiausiai: „visada įdomu, kokia bus programa, kokios pramogos, smalsu, kokia grupė gros. Ir nors man labiausiai iš kiekvienų vestuvių įsimena ceremonija, tas laikas, kai lauki jaunųjų, stebi besijaudinantį jaunikį prie altoriaus, beeinančią link jo nuotaką, besigraudinančius tėvus ir svečius – matyti tikrus, nuoširdžius žmones, stipriausiai emocijas, vakarinė šventės dalis, kai jau mažiau oficialumų, žmonės atsipalaiduoja, galima šventę švęst – man irgi labai patinka. To visi ir susirenkam“. S.R. antrina Karoliui: „kelios vestuvės buvo labai įsimintinos, bet tai, matyt, labai priklauso nuo draugų kompanijos.“ Ji įsiminė visas šventes, kuriose vienai ar kitaip buvo įtraukti ir svečiai: bendras pasiruošimas nuotraukų prezentacijai, iš anksto paruoštas, šventės metu visų iki vieno, nuo draugų iki močiutės, atliktas flashmobas, draugų kompanijos surepetuota daina jauniesiems. „Kadangi porai tai buvo staigmena, jie verkė džiaugsmo ašaromis, buvo labai jautru, smagu ir, svarbiausia, netikėta“ – pasakoja viešnia.
Kalbant apie kvietimus, veik visi apklaustieji paminėjo, kad didelio skirtumo, kvietimas elektroninis ar popierinis nėra, bet labai smagus pats apčiuopiamo kvietimo įteikimo procesas, jei jis įmanomas.
Nuotraukos autorius – Linas Dambrauskas
Taigi, reziumuoti paprasta: svečiams šventėje svarbiausi esat jūs, kuo mažiau priverstinių veiklų – tuo geriau, labiausiai vestuvėse patinka asmeniškumas, tarpžmogiški ryšiai, tikros emocijos. Panašu, kad ceremonija įsimena labiausiai, todėl vertėtų daugiau dėmesio skirti jai: detaliai aptarkit su ceremonijos vedėju ar kunigu visą jos eigą, kad žinotumėt, kas kada vyks ir būtų mažiau streso, daugiau mėgavimosi procesu TĄ dieną. Leiskit sau išjausti to momento svarbą. Jei šventėje reikalinga vedėjo pagalba, rinkitės jį atidžiai, pasistenkit suprasti, ar jų siūlomos veiklos jums artimos, ar žmogaus požiūris į šventę toks pats kaip jūsiškis, drąsiai klauskit visko iki pasirašant sutartį, rekomenduoju prieš apsisprendžiant būtinai susitikti gyvai ar nuotoliniu būdu, ypač, jei šventę planuojatės patys. Vedėjų yra kuo įvairiausių, daugybę jų rasite ir www.foxywedding.lt platformoje.
Nuotraukos autorius – Two people media
Ką vertėtų atsiminti į vestuves pakviestiems svečiams?
- Laiku atsakyti į kvietimą. Neužmiršti ir papildomų klausimų: su kuo dalyvausit, maitinimo, apgyvendinimo, transporto klausimai, jei tokie nurodyti kvietime.
- Jei kvietimas yra vienam asmeniui – jis YRA VIENAM ASMENIUI.
- Paisyti aprangos kodo. Jis nurodytas ne šiaip sau.
- Nevėluoti į ceremoniją. Geriau atvykti keliomis minutėmis anksčiau.
- Jei nerandat bažnyčios ar turit kitų klausimų šventės dieną, geriau skambinti planuotojai ar kitam porai artimam žmogui, o ne trukdyti jaunuosius, kurie, patikėkit, turi reikalų tą dieną kuo įvairiausių.
- Jaunieji iki šventės sudėlioja susodinimo planą, jį keisti atvykus į šventės vietą ir savavališkai perdėlioti korteles yra mažumėlę nepagarba.
- Šventė yra ne dekorai, ne patiekalai, ne programos numeriai, šventė esat visi jūs, artimiausi poros žmonės, o visa kita – tik detalės.
Tiek šiandien. Jei turit savo pastebėjimų, drąsiai rašykit, visada labai komentarų laukiu.
Lapė