Aš noriu iš šio pavasario atsiminti spalvas. Sodriai saulėtus pasibuvimus kartu. Įvairiaspalves gėles. Sprogstančius didžiulius magnolijų pumpurus. Kvepiančias alyvas, pakalnutes ir tuberozas. Sugrįžusius paukščius. Noriu prisiminti svaigų vyną krištole. Grakščiai skimbčioja stiklas. Nenutylančias kalbas, tikras šypsenas. Fortepijono muziką. Tostus už gyvenimą ir draugus. Apsikabinimus irgi norėčiau prisiminti. Šiltus ir be progos. Laikymąsi už rankų stovint balkone, kai apačioje verda kasdienybė. Ryte šiek tiek skaudėtų galvą, bet net tame galėtum jausti kažkokią prasmę.
Ateitis yra mumyse. Pavasaris gali liepsnoti kiekvieno širdyje. Ir to užtenka viskam nuspalvinti.
Tiek spėjom pavasariu su Mantu pasidžiaugti. Po dviejų dienų visa Lietuva užsidarė namuose. Tikimės greitai viskas baigsis ir vėl grįšim prie to, ką mėgstam labiausiai. Aš – planuoti, Mantas – kurti įstabias dekoro istorijas.
Už nuotraukas labai, labai ačiū Dariui Jakubauskui.
Lapė