Visą savaitę gyvenam tos salos ritmu, niekaip negrįžtam:) Fotografės plaukioja kadrų jūroje ir ištraukia vis mums kokį lobį. Vakar gėrio gavau iš fotografės Šarūnės Zurbos, kuri šventę fotografavo ne tik skaitmeniniu, bet ir juostiniu fotoaparatu.
Ta proga šiandien dalinuosi šiektiekiuku Irmos ir Edvino vestuvių šventės dekoro, kurį sukūrėm iš Lietuvos kinos studijos rekvizitinės „auksinių” turtų: vazų, vazelių, taurelių, žvakidžių; kalno žvakių (koks gėris, kai galima net neuždengtas žvakes deginti grynam ore); mūsų lempučių, kurios atkako iki pat Sicilijos jaunųjų automobiliu; natūralaus pluošto, kreminių „Le Giare” staltiesių; mūsiškių nėriniuotų servetėlių; Vaidos Guobytės kurtos spaudos; gėlių. Gėles kiekvienais metais mums užsako nuostabioji Teresa, kurios salone visada įvyksta įdomus mūsų pabendravimas. Mano italų kalbos žinios visiškai minimalios, bet mes randam kaip aptarti bendras temas. Šį kartą atrinkau kremines, baltas ir rožines eustomas, žalsvus, gelsvys gvazdikus, baltas ir persikines rožes, net violetines chrizantemas bei gėlę, kurios pavadinimo niekaip neatsimenu, bet ji taip dieviškai kvepėjo… Tada su Aurelija kaip kalnų ožkos apskabėm aplinkinius kalnus, taip atsirado pas mus alyvmedžių šakos ir gebenės, kurios čia apaugusios šlaitus kaip reikiant. Štai ir viskas. Taip atsirado tai, ką čia matot. Nesumeluosiu, atrodė visa diena prieš akis, o plušom su Auruška iki paskutinio pusvalandžio po šešiais prakaitais, nes karštymėlis per pietus ten visai ne rudeniškas… Ir ačiū die.
Tikrai bus daugiau.
Lapė
P.S. Kas liko už kadro:) Toks, va, pasiruošimėlis:)
