Man beveik prasidėjo atostogos, nes išsaugojau vieną laisvą savaitgalį. Specialiai. Sau, Karklei, Nidai ir gal dar net Mingei. Ką darysiu? Per darbo dienas susivesiu visus galus, grąžinsiu visas skolas ir daiktus, o tada atsikvėpsiu ir „pasileisiu plaukus“…
Ši savaitė buvo daugiau nei darbinga. Bet ji baigėsi. Su visu Lapės gang‘u, prisidėjusiu prie Mildos ir Dariaus vestuvių, pasilikom nakvoti Kaune ir mažumėlę pasivaikščiojom nakciu. Teko po ceremonijos greitai pričiupti džinsinį sijoniuką, nes nebuvau išėjimams pasiruošusi. Bet ekspromtai yra tobula! Linkiu visiems gyvenime daugiau ekspromtų.
Nuostabus miestas tas Kaunas. Kuo toliau, tuo ten geriau. Ryte sėdėjom sau netoli mūsų šaunaus hosteliuko esančiame restorane „Buon Giorno“, aš tepiau ant duonelės antienos paštetuką su karamelizuotais svogūnais ir ko daugiau norėti? Gal nebent šalto Prosecco taurės. Bet buvo ir ji:) Aptarnavo tas pats lengvai flirtuojantis padavėjas, kuris nešė mums su Aurelija gardėsius ir praeitą kartą. Šitai maitinimo įstaigai mano kuo geriausi linkėjimai, tikrai užsuksiu ten artimiausiu metu.
Penktadienio vestuvių metu turėjom pagoniškas tuoktuvių apeigas. Norėjau paklausti krivių, gal kokią maldelę žino lietaus dievams, kad geri ir supratingi šiais metais buvo ir išsaugojo daugybę mūsų švenčių. Kitu atveju būtų reikėję lįsti į sales, kurios iš esmės būtų pakeitusios visą šventės estetiką ir, garantuoju, nuotaiką.
Nežinau, kokiem dievam dėkoti už išskirtinai įdomius klientus. Kažką gero, matyt, praėjusiam gyvenime būsiu padariusi:) Žinau, dar sezonas nesibaigė, bet tam tikrus apibendrinimus jau tikrai galima daryti. Turėjom tikrai gražių ir šaunių švenčių. Tikrai. Manau, visas galima drąsiai publikuoti ne tik Lietuvoje, bet ir worldwide.
Vakar Kaune išvengėm lietaus. Užtat turiu mažutuką anonsiuką iš Mildos ir Dariaus šventės, kuriuo šiandien su manimi pasidalino www.2beestudio.lt . Visą planavimo istoriją su detalėmis tikrai papasakosiu vėliau. Bet tokia šilta pora, jų tėvai, kad jaučiuosi dabar beveik gimine. Apkabinčiau visus dar kartą (grupiniai apsikabinimai yra mano mėgstamiausi) ir nepaleisčiau:) Take a look.
Savaitės gėrybe skelbiu „Mažosios ragainės” tortą, sukurtą (iškeptą čia netinkamas žodis) šiai porai. Gražuoliukas ir skanuolis.
Vakar desertų turėjom tiek, kad stalas linko. Tik keičiau ir keičiau: „Bella Toscana” ekleriukus mažomis tiramisu taurelėmis, jas „Tų kepėjų” panacot’ytėmis, vienus keksiukus kitais, morengus makaronsais ir t.t. Ir, keista, neturėjom šakočio, šimtalapio, o niekas jų nepasigedo:) Ar pasigedo, Milda, Dariau?
Bet šiaip daugiau gerų dalykų nutiko. Zenonas iš Vidiškių dvaro. Vietinis kaimelio gyventojas, prižiūrintis dvarą. Paslaugus ir geras žmogus, matosi. Aš taip mėgstu gerus periferijos žmones, negaliu. Man jie tokie tikri. Mimas Rokas, išgelbėjęs mus pirmadienį irgi gėrybėlė kaip reikiant. Ir Akvilės tėtis, pasidalinęs jo kontaktais. „Užupio antikvariatas” tą pačią dieną man užsimanius baldų pristatęs juo laiku irgi nusipelnė medalio. Dar Akvilė su Pasha man padovanojo mega turbo šaunų delninuką su lapėm, pademonstruosiu jį kitą savaitę, pažadu. Žodžiu, life is good. Čia kertinė šios vasaros Lapės koncerno frazė, nes iš tiesų taip ir yra. Svarbiausia, kad visi sveiki, kad pas mus vis dar nėra karo, kad turim ką valgyti, o visa kita, kai taip rimčiau pagalvoji, absoliučiai tik detalės.
Yra dalykų, kurie tam tikrais momentais atrodo svarbesni už visus pasaulinius karus ir genocidus. NELAIMINGA MEILĖ. Prisiminiau tai, nes vakar su Inga, kol berneliai pirko alų pas tatuiruotus „G Lofto” barmenus, mes žiūrėjom be garso per didelį TV pirmąją „Sex and the city” filmo dalį. Aušra šoko kitoje salėje. Su garsu, be garso, ne esmė, ta scena, kai tas lodorius vyras neatvažiuoja į vestuves ir Keri tai suvokia yra kažkas baisaus. Aš gana jautri persona, man lengva įsijausti. Ir nufilmuotas tas epizodas tobulai. Toks augimas, augimas, kulminacija ir, pyst, įtrūkis. Man net fiziškai suskaudo, taip gerai suvaidino ta maža moterytė. Aišku, kai tau 33, kai tu turi mėgstamų užsiėmimų daugiau nei paroje laiko, visos meilės istorijos atrodo išgyvenamos, nes jau pasitiki laiku. Bet, bože, bože, niekada nežinosi, kaip susisuks galvelė veikiant hormonams…
Savaitės blogybe skelbiu širšes, vapsvas, net nežinau, kurios iš jų mus užpuolė… Šešuolėliuose pirmadienį man įkando du kartus, barmenei Justei – tris. Kas anoms jų trumpame gyvenime nutiko, kad tokios piktos?
Tai tiek šiandien. Labai laukiu nuotraukų iš visų kitų darytų vestuvių, nes jau kyla, kyla noras dalintis. Dar pranešu, kad šią savaitę dirbsiu mažiau, išsirašau sau trumpas atostogėles. Ech, laukiu savaitgalio. Tiek ilgai visko laukiu, kad bijau, jog neišsipildžius apims nusivylimas…
Lapė
xx