Meilė visai ne kaip seilė. Meilė yra kaip smala. Arba kaip sakai. Bet ne, maniškė yra juodos dervos lipnumo, neišlipamo klampumo, suvisam įtraukianti masė. Kaip juodžiausiam pragare. Tai ne tas susikristalizavęs, į akmenį panašus gabalas, ne. Tai garuojanti, gyva, tąsi medžiaga ant vasaros karščiausios dienos įkaitinto asfalto. Nuo tokios meilės maišosi protas.
Stylist/Assistant: Sujey Nunez
Hair: Mayra Santillan
Makeup: Lupe Moreno
Model: Eva Catherine
Nereikia išsigąsti. Aš linkusi rašydama šiek tiek pastiprinti sakinius hiperbolizuodama. Kita vertus, neneigiu, kad mano emocijos turi neišmatuojamą gylį. Ir aš tuo didžiuojuos.
Šįryt savijauta buvo tokia, kad turėjau dar kartą susirasti ir su garsu perskaityti savo seną rašinį. Šitą. Šiandien vis dar manau, kad jis yra vienas stipriausių kada nors sulipdytų mano blogo įrašų. Skaityti su garso takeliu!!!
Betgi jums įdomu, tikriausiai, ne tai.
Savaitės nuostabumas ir atradimas man buvo į Jurgos ir Marek vestuves net iš Tauragės atkeliavęs žele tortas, puoštas neįtikėtina vaisių ir uogų mozaika.
Man jis priminė vaikystės žaislą – keleidoskopą, kur pažiūrėjus per akutę ir pasukus jį, mainosi mozaikos ir atsiveria vienos už kitas dailesnės spalvos bei raštai. Dabar tokį žaidimą turiu savo išmaniam telefone. Appsą užrodė draugė Neringa. Praverčia, kai kas nors vėluoja ir panašiai. Žodžiu, šitas vintage virtuvės šedevras mano šios savaitės gėrybė.
Bet visos vestuvės buvo gėrybė. Pradedant tuo, kad visi svečiai buvo kviečiami į poros leliaus krikštynas Bernardinų bažnyčioje, tada į vakarinę dalį Stirnių malūne. Visiems vakare susirinkus ir net man padėjus ant molberto lentą su užrašu, kad čia tuoj įvyks ką tik pakrikštyto Simuko tėvelių tuoktuvės niekas nepatikėjo, kad tai vyksta iš tikrųjų. Nu, tokios nevalingos šypsenos ir sutrikimas atsirado tada, kai jau pradėjau trepsenti su žiedų pagalvėle ir nuvedžiau prie stalelio metrikacijos biuro ponias:)
Mamos verkė, visi džiaugėsi, balius pavyko ir, tikiuosi, niekam galvos labai neskaudėjo… Tik aš su Simuku nespėjau nusifotografuoti, bet bus dar progų. Apie Simuką taip pat parašysiu savo knygoje:) Kai tik pradėsiu ją rašyti:)
O blogybė? Blogybė, blogybė… Nieko tokio blogo neįvyko, tik nuo krūvio man dažnai trūksta oro ir tokie vidiniai nerimai užpuola. Bet dar du savaitgaliai ir viskas susitvarkys.
Pirmadienį „VMG” pristatė naują, dailų, didžiulį vestuvinį albumą „Tekėk už manęs”. Solidus leidinys. Ir apie mane jame yra, ir šiaip daug visokio tikrai gero skaitomo turinio. Apie vizualinį išpildymą tai čia nereikia net kalbėti. Šita komanda visada pasistengia iš peties. Parduotuvėse galima įsigyti beveik už 30 Lt.
Mačiau facebook’e, žurnalo „Vestuvės” redaktorė irgi jau turi vasarinį žurnalo numerį, tai planuojantys vestuves skaitinių turi kuriam laikui:) Tik dairykitės parduotuvėse.
O apie „Panelės” gimtadienį jau pasakojau. Nerealus vakarėlis. Labiausiai dėl susirinkusių žmonių. Seniai pažįstamų ir naujai sutiktų. Aišku, labiausiai džiaugiuosi dėl nuotraukos su Vaiva Eringyte. Nu, kas, pasakykit, nesat skaitę raudonųjų puslapių:)
Tai tiek. Smagi savaitė buvo. Jūs net neįsivaizduojat, kokie smagumai laukia manęs ateinančią. Apie viską papasakosiu ne sekmadienį, nes sekmadienį gulėsiu kur nors, tikėtina Darbėnuose, beveik negyva:) Pirmadienį dar nedirbsiu tikrai, pasisakau iš karto.
Su geriausiais linkėjimais.
Paturėkit nuostabų sekmadienį.
Lapė