Kartais patikrinu savo puslapio statistiką. Tikrai tik kartais. Nėra laiko, o ir visos mano versliuko strategijos kažkokios labiau intuityvios nei paskaičiuotos, tai ką ten labai tikrinti. Bet, kai žiūrėjau paskutinį kartą, tai mačiau, kad žmonės landžioja ir po senus įrašus. Tuos, kurie labiau žodiniai ir gal net ne tiek apie vestuvių planavimą… Keistoka. Bet miela. Ir tada supratau, kad apgailėtinai apleisti mano Skemadienio skaitiniai. Tai štai, taisausi…
Rašymui turėjom tobulą sekmadienį. Ypač, kai leidi jį kelyje. Žinot, aš dievinu keliones net ir mūsų greitkeliukais. Nu jos kažkas mistiško. Turi būti teisingas automobilio ūžesys, smagi muzikytė, gal koks nors lengvas įsimylėjimas ar bent kažkas panašaus… Jei ne realaus, tai bent išgalvoto…
Šiandien užbaigėm mielas Paulinos ir Antano vestuves. Nuoširdžias tokias.
Tikrai parašysiu apie jas daugiau, kai tik Lina išnešios visą jų šventės foto istoriją. Bet negaliu susilaikyti nepapasakojusi, kad bažnyčioje verkiau net tris kartus. Didis džiaugsmas yra, kai darbas kiekvieną kartą kažkaip gali maloniai nustebinti. Visai neplanuotai įlekiu anksčiau į Prienų bažnytėlėje, kur virš altoriaus it Holivude šviečia užrašas: „Pulkim ant kelių, visi krikščionys!”, vykstančią ceremoniją, nes lauke puikiai su staliuku tvarkosi Aurytė ir neskaičiuoju galvoje nenudirbtų darbų, o įsiklausau, į tai, ką sako kunigas. Neatkartočiau dabar pažodžiui visko, bet jo pamokymas kaip ir visai nedidaktinis, toks paprastas, elementarus, o, bet, tačiau nusakė esminę sėkmingos santuokos formulę: moterie, tekėk kaip upė, džiugiai, globojančiai, veržliai, energingai, palaikančiai; vyre, vesk į priekį ir saugok, užstok… ir dar kažkas ten. Argi ne tiesą jis kalbėjo? Ir kokie teisingi veiksmažodžiai lietuvių kalboje egzistuoja… Genialumas paprastume.
Jautėsi, kad ceremonijai kunigas pasiruošęs ir neatlieka jos kaip eilinės darbinės prievolės. Ir tas kiekvienas žodis todėl ir pasiekė, tikiu, daugumą ten buvusių tą minutę. Rašau čia apie tai, nes gi šią savaitę po kunigų perkėlimų (http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/nauji-kunigu-paskyrimai-robertas-salasevicius-iskeliamas-is-vilniaus-arkikatedros-o-ricardas-doveika-siunciamas-i-pilaite-56-431733?cf=df) buvo užvirusios kuo įvairiausios diskusijos. Jei būtų mano valia, aš visus savo sužadėtinius norėčiau tuokti pas šį jauną žmogų. Deja, kol kas šita laimė mus gali ištikti tik jam grįžus iš Italijos… Kita vertus, ne taip retai aš ir ten šaunias poras nudanginu:) Va, kokie atradimai nutinka visai netikėtai. Stebuklingai.
Taigi šiandien sekmadienis, o aš jį leidau tarp Alytaus, Vilniaus, Kauno, Žemaitkiemio, Vilniaus. Aurelija į mane žiūrėjo užjaučiamu žvilgsniu šiandien, kai pajudėjom iš sodybos Dzūkijoje, bet that‘s the life of wedding planner. Tenka susitaikyti. Kita vertus, užtat namuose, šaldytuve guli ilga, norvegiška lašiša, užtat pagaliau šią vasarą įšokau į ežerą ir ne kartą, užtat mačiau gulbę su gulbiukais, į kurių būrį norėjosi įsisukti ir į tuos pūkiukus patrinti nosį, užtat mane supa teigiamos emocijos ir šiaip:)
Kas dar gero įvyko per savaitę? Ji tiesiog buvo nuostabi. Darbo belenkiek, bet naktimis su longboardais raižom Vingį. Mano lenta turi naujas ašeles ir ratukus. ROŽINIUS!!! Ir nepaisant to, kad nusitėškiau, po ratais pasipainiojus kankorėžiui ir eilinę vasarą pradedu su mėlynais keliais – life is beautiful!
Ir jei patys dabar to nejaučiat, patikėkit, rytoj tikrai išauš nauja, gera diena. Lbnkt. xo xo
Lapė