Kažkoks gerasis sekmadienis. Savaitė buvo intensyvi, nuovargis čia, bet vis tiek šitas sekmadienis yra geras. Gal, kad ramiai sau sėdžiu su kompiuteriu ir kavos puodu štai ir Jums sau rašau. Pirmiausia, kadangi Lapė yra vestuvių maniakė ir šitas tinklaraštis yra skirtas būtent tam, tai atiduodu duoklę visiems jau nerimaujantiems, kuriantiems planus, svajojantiems apie tai, kaip viskas bus. O paskui galėsim papliurpti apie bernus, madas, ką Lapė veikė visą savaitę ir tai, kas šiaip vyksta ant šios žemės. Taigi…
Dabar paklausykit, ką pasakysiu. Jei planuojat savo vestuves atšokti dar šiais metais, tai dabar jau turėtumėt būti padarę štai tokių namų darbelių:
Šventės biudžetas jau turėtų būti aptartas su visais finansavimo šaltiniais (antra pusė, tėvai, neduok die – bankas);
Apsispręsta dėl šventės datos ir laiko. Mano patarimas – kuo vėlesnė valanda – tuo geriau: padoriai išsimiegosit, mažiau streso, o tai reiškia smagesnį vakarėlį su draugais ir artimaisiais, kuriems taip pat nereikės nežmoniškai anksti keltis. Tarp kitko, žinau, kad ir mano kelios poros ruošiasi su pulkais pamergių, pabrolių kažką pusę dienos veikti, bet, patikėkit, brangieji, tas valkiojimasis po miestą ar apylinkes su visu pulku, bože, jau tikrai seniai nebemadingas. Prisidarysit su jais smagių nuotraukų ir šventės vietoje. O dabar keliaujat tiesiu taikymu į bažnyčią ar metrikacijos skyrių ir, tikėkimės, tą savo laiką gausit.
Svečių sąrašas jau turėtų būti sudarytas. Jei dar neturit – nu, nu, nu! Svečių skaičius tiesiogiai įtakoja Jūsų šventės biudžetą, tad labai pagalvokit, ką iš tiesų šalia savęs TĄ dieną norit matyti.
Vietą šventei jau taip pat turėtumėt būti nusižiūrėję ir ten paskambinę bei rezervavę. Taip tik atrodo, kad pasirinkimas čia didelis didžiausias, bet, patikėkit, tikrai situacija yra liūdnesnė.
Jau turėtumėt būti susitikę su savo vestuvių fotografu ir filmuotoju. Dėl filmavimo neturiu labai ką ir patarti, dažniausiai esu linkusi šioje vietoje taupyti savo klientų litukus, bet labai trokštantiems pasifilmuoti, be abejo, turėsiu ką pasiūlyti. O štai su fotografais, brangieji, sudėtingiau, nes kokias turėsit savo šventės nuotraukas, tokią šventę ir atsiminsit. Mano patarimai:
Nepatingėkit ir peržiūrėkit daug fotografų interneto svetainių, galit pasidairyti portale wed.lt – ten tų darbų daug vienoje vietoje.
Tada Jums reikėtų apsispręsti, ko iš nuotraukų ir fotografo norite. Jei nelabai mėgstate pozuoti, tai vertėtų dairytis į tuos profesionalus, kurie yra reportažo meistrai, o štai jei patinka režisuotos fotosesijos, daug papildomo rekvizito, detalių – tada turėtumėte tartis su visai kitais piliečiais.
Su kuo besusitiktumėt – reikalaukit, kad parodytų bent keletos vestuvių visai visas nuotraukas. Tai ką matote fotografų interneto puslapiuose, tinklaraščiuose ir reklamose – kruopščiai atrinkti ir sutvarkyti kadrai. Kaip sakant – rinktinė mėsytė klientui. Ir, patikėkit, esant geram apšvietimui daug kas padaro stebuklus, o štai uždarose patalpose, temstant ar lyjant lietui darytų kadrų kartais gėdijasi net patys garsiausi šalies fotografai.
Šventei įamžinti paprastai tikrai užtenka 8 val. Prasidėjus vakarinei daliai kaip ir nebeverta laikyti fotografo, nors aš kaip tik mėgstu tuos siautulio kadrus, kur žmonės šoka, linksminasi, nes man vestuvių fotografija neturi būti tik atvirukai, aš mėgstu istoriją, gyvas emocijas.
Nuotakos iš tėčio šokis iš Ievos ir Mariaus vestuvių. Fotografavo Algirdas Bakas
Fotografo gerumas nepriklauso nuo pažadamo nuotraukų skaičiaus, nes, patikėkit, dėl skaičiaus galit gauti vieną kadrą, apdorotą trimis skirtingais būdais. Taigi realus skaičius bus, suprantama, mažesnis.
Aš suprantu, fotografuojant porą keturias valandas yra didesnė tikimybė gauti daugiau įdomesnių kadrų, bet į savo šventę sukvietėt, tikiuosi, tik Jums brangiausius žmones, tad ar tikrai norit, kad jie akis pražiūrėtų Jūsų belaukdami šventės vietoje? Tinkamai suplanuokit dienos eigą ir laiką, skiriamą fotografijoms, nes piktas svečias tikrai gana sunkiai pasidarys laimingas.
Dažniausiai fotografo darbo kaina tiesiogiai priklauso nuo jo darbų kokybės. Kuo įspūdingesnės nuotraukos – tuo daugiau užsakymų. Yra paklausa – kyla kaina. BET NE VISADA! Jei Jūsų šventės biudžetas yra nedidukas – nėra tragedija, šiokia tokia išeitis yra. Gal turit fotografuojančių draugų, pažįstamų. Susėskit, kartu aptarkit, ko norit iš nuotraukų, pasidairykit po vestuvių ir fotografų tinklaraščius, tiksliai išsakykit, kokios nuotraukos, pozos Jums patinka ir kartu, manau, išgausit geriausią tokiu atveju įmanomą variantą. Apsaugok viešpatie nuo nuotraukų fotostudijose, nuo šimto metų senumo efektų ir sumontuotų nuotraukų, kur nuotaka laiko ant delno jaunikį ir panašiai, rymojimas prie berželio irgi jau tikrai totalus vintage, kuris, viliuosi, niekada nebegrįš į madą.
Atidžiai perskaitykit sutartis, kurias Jums duoda fotografas, kad vėliau nekiltų nereikalingų problemų ir klausimų: kada gausit nuotraukas, kada reikia sumokėti už paslaugas, kiek valandų su Jumis bus fotografas, kiek nuotraukų ir ką dar gausit po visko ir t.t.
Fotografas irgi žmogus, jis, nepatikėsit, irgi valgo. Čia supratot, ką noriu pasakyti? Jei neišeina išskirti kotletuko tam visą darbo dieną su Jumis būsiančiam asmeniui – būtina jį perspėti, kad žmogelis nors sumuštinį įsimestų į fotoaparato kuprinę.
Dviese fotografams dirbti lengviau, bet tai nebūtinai yra privalumas.
Neklausykit jokių draugų rekomendacijų, žiūrėkit nuotraukas, bendraukit su gyvu žmogumi ir tada jau spręskit.
Tai gal tiek apie fotografus. Specialiai nerašiau jokių vardų ir pavardžių, nors galėčiau. Bet net ir šituose patarimuose yra mano darbo, už kurį žmonės paprastai moka pinigus:) Tad jau gal kaip nors. Jei labai kankins besirenkant kokios dilemos – rašykit, aš žvėriukas geras, jei turiu laiko – visada atrašau.
Kitą sekmadienį būtinai plačiau pakalbėsiu apie vedėjus, muzikantus ir DJ. Šiaip tai apie juos jau irgi turėtumėt būti rimtai pagalvoję ir rezervavę. Iki kito sekmadienio dar pati mielai laukčiau vedėjų laiškų, gal susipažintumėm ir draugauti pradėtumėm…
Nu, o dabar jau papliurpkim kaip reikalas. Ką gero Jūs pamatėt per savaitėlę, kur buvot, ko išmokot? Man dar šiek tiek liūdna po tokių švenčių, bet ką dabar, viskas išgyvenama, ane? Nenuobodžiauju. Štai penktadienį pabuvom M.A.M.A. apdovanojimuose. Praeitais metais kažkaip man buvo įspūdingiau, bet ir šiais įdomiai. Vis terpė muzikantams parodyti savo kuriamą produktą kitaip. Sirgau už G&G, patiko Manto ir Povilaičio duetas, Montvydas taip stipriai, stipriai… Buvo į ką pasižiūrėti. Reikės kokį kartojimą per TV susižvejoti. Oi, vos nepamiršau parašyti, kaip puošiausi:)
Šią savaitę būtinai keliausiu į Kosto Dereškevičiaus parodą „Tapyba 1968-1987 „Sutikta moteris““. Gal kas nori kartu?
Ketvirtadienį iš Olandijos grįžta mano seniai matyta draugė Taura, su kuria bandysim nukakti į „KASKAS“ atidarymą (https://www.facebook.com/events/267440276718133/?fref=ts). Kol kas negaliu pasakyti apie juos nieko labai gero, nieko blogo. Mažutis meniu labai. Bet kiauliena buvo gardi. Kiek įmanoma, aišku, tą skonį pajausti, kai vargsti valgydama su breketais. Jau, mačiau, ir desertuką turi, ko pasigedau praeitą sekmadienį. Pavadinimas smagus. Be to ten visada sutinki ką nors iš savų. O dar ten dirba Bartas. Ir Justė dirba. Tai kokteiliai tikrai geri. O Tauros pasiilgau belenkaip. Nusikalbėsim tris paras. Garantuotai.
O čia šiaip. Anonsas:) Nu, jaučiu, suprantat apie ką aš:) Jau ryt.
Tai gal tiek. Ir tai jau čia ilgas rašinėlis gavosi. Bet pirmieji Sekmadienio skaitiniai naujuose namuose turi būti ilgi. Saldžios Jums nakties, brangieji:*
xx
Lapė