Sekmadienio skaitiniai. Reikalai

Aš kiekvieną sekmadienį išgyvenu savotišką frustraciją. Mano šlaunys, neplauta galva ir pilvūzas nori tiesiog vartytis ant sofos, kartas nuo karto perjunginėjant tv pultelio mygtukus: stilingasis keistuolis Puaro, protingiausia pasaulyje Bones, dar ponia Džesika Flečer ir kokia nors dokumentika apie gyvūnėlius. Kartais užsnūstu, susisukusi į „Rootslive“ kažkuriais metais per Kalėdas padovanotą pilką, švelnutį pledą. Vienas didelis, metro aštuoniadešimties riebokšlis kokonas. Išsiridenu sumesti skalbinius į skalbimo mašiną. Kartais į kokį susitikimą, kurio nesutalpinu į darbo dienas. Bet taip per tinginį. Ir visada noriu grįžti prie Sekmadienio skaitinių, tik ta sofa, gyvatė, nugali.

O papasakoti turiu ką. Praėjusį savaitgalį su Aurelija važiavom apžiūrėti naują dvariuką. Visada turim susipažinti su naujomis vietomis pačiupinėdamos. To linkim ir visiems sužadėtiniams. Interneto puslapiuose ne visada rašoma ir nuotraukose matoma tiesa. Ne iš blogos valios. Tiesiog. Taigi, „Daukšiagirės dvaras“.

Tai bus pirmasis jų sezonas. Šeimininkai tikrai stengiasi, yra lankstūs. Gal kitais metais šalia pagrindinio pastato esančiose patalpose atsiras daugiau kambarių, o dabar yra keletas dviviečių, visi kiti daugiaviečiai kambariai, su visom pridėtinėm lovom nakvoti tilptų apie 40 žmonių, bet iš patirties sakau, žinią, kad reikės nakvoti šešiese kambaryje, retas svečias sutinka su entuziazmu. O jei dar vonios kambarys bendras su kitais daugiaviečiais, tada šiek tiek daugiau paburbėjimo gali būti. Žinau, žinau, kai kas sakysit, nemiegoti ir dušintis į vestuves susirenkam, bet, pasikartosiu, kalbu iš patirties, kurios šiek tiek turiu… Bet, kieno svečiai yra kauniečiai ir ieškot tvarkingos vietos vestuvėms, kitai asmeninei šventei, renginiui – drąsiai rašykit jiems laiškus ir važiuokit apsidairyti. Viduje yra dvi sujungtos salytės, bet aš pati gal rengčiau šventę lauke, palapinėje. Aišku, ja, kaip ir maitinimo tiekėjais reikės pasirūpinti patiems.

Man dvare gražiausia yra pati istorija, likusios autentiškos detalės, išplanavimas; šeimininkų rūpestis ir lankstumas; tvarka; upelis, jungiantis net du tvekinukus; seni medžiai. Gal patiesčiau vieną kitą kilimą dėl jaukumo. Ir labai, labai laukčiau tų kitų kambarių. Bet, jei ruošiat nedidukę šventę, nedarysit iš dvaro pornografijos, įsijausit į dvarišką kultūrą, kuri nebūtinai reiškia kažką pompastiško, tada ši vieta yra jums. Pastatyčiau salytėje vieną bendrą stalą, atverčiau langus, grotų maloni gyva muzika, vakarop degtų žvakės, visi gražiai bendrautų, mėgautųsi vakariene, jaunieji, atsiradus norui, atsistotų, pašoktų lėtą šokį, po vakarienės prie senoviško baro rimtas barmenas sumaišytų kokteilį gražioje taurėje ir tikrai ne su Coca cola, padavėja ant sidabrinio padėklo panešiotų mažus pyragaičius ar ledus dailiuose indeliuose… Jei labai, labai norisi, šventę galėtų vainikuoti fejerverkas, o tada jaunieji su visais atsisveikintų nuo dvaro laiptelių. Tokia irgi gali būti šventė. Ryte dviese lėtai papusryčiautų dvaro balkonėlyje… Įsijaučiau.

Šį savaitgalį su Foxywedding komanda rengėm dirbtuvėles „Pasidaryk kvietimus pats“. Susirinko būrys šaunių merginų. Kėlėm taures burbulų, valgėm „Amandus desertinės“ saldukus, darėm kvietimus, išbandėm net kelias technikas, vadovaujant „Sugar letters“ įkūrėjai Evelinai, kalbėjomės apie vestuves ir daug visokių kitokių dalykų.

Buvo taip smagu, kad nusprendėm daryti dar vieną tokį susitikimą vasario 22 d. Daugiau informacijos jau ryt Foxywedding fb paskyroje. Greitai ten pasidalinsim fotografės Jurgitos Lukos ir naujų bičiulių videografų Lets.less filmuku, galėsit įsitikint.

Ofisiukas paruoštas darbščiųjų rankų būreliui.

Nu, ir vieną problemėlę turiu. Noriu pasidalinti, aptarti ir gal kokio pasiūlymo sulaukti. Turiu porą vestuvių pajūryje ateinantį sezoną. Ekologija yra ne tik daugkartiniai šiaudeliai, daugkartiniai puodeliai kavai, popieriniai maišeliai bei šiukšlių rūšiavimas. Ekologija yra ir pastanga naudoti produktus, paslaugas, kurios yra arčiausiai mūsų. Būdama gana sąmoninga ar bent norėdama tokia būti, visada ieškau rangovų šventėms ten, kur viskas vyksta. Tiek palapinių, tiek baldų, muzikantų, makiažo meistrių, tiek, aišku, ir maitinimo sferoje. Visada lengviausia pasiimti rangovus, su kuriais dirbu dažniausiai, juos pažįstu, gal net mieste susitinku kartas nuo karto, bet nesu linkusi eiti lengviausiu keliu. Tad šį kartą, turėdama daug laiko iki sezono pradžios, norėjau susipažinti su maitinimo tiekėjais iš pajūrio ir jiems duoti užsakymų pasireikšti. Ir ką jūs galvojat? Jei neklįstu, pirmines užklausas išsiuntinėjau lapkričio mėnesį. Ne vieną ir ne dvi. Daviau laiko, nes gi nėra skubu. Spėkit, ar turiu nors vieną meniu pasiūlymą? Man atrodo, aiškiai iškomunikavau formatus švenčių ir tiksliai surašiau, kelių dalių vakarienės reikėtų, be to, visada esu atvira naujoms idėjoms. Visada. Tai wtf? Aš nesiskundžiu, tiesiog galvoju, kame reikalas? Ar pajūryje per maža konkurencija? Taigi, jei esat iš pajūrio, teikiat maitinimo paslaugas ir esat dirbę su išvažiuojamaisiais banketais, netraukiat į meniu farširuoto karpio, vištienos suktinukų ir žuvies tešloje su majonezo-pomidorų padažu – AŠ TIKRAI NORIU SU JUMIS SUSIPAŽINTI. Parašykit laura@lapesvestuves.lt ar paskambinkit man +37061111744, umaliaju.

Tai tiek šiandien.

Saldžiai miegokit, sapnuokit mylimus, skęskit spalvočiausiose fantazijose, galit ir erotiškose, niekam dar nuo to nebuvo blogiau.

 

Lapė



♥ Į vestuvių sąrašą ♥