Man nėra gražesnio mėnesio vestuvėms už gegužį. Visi tiek būna išsiilgę vasaros šilumos ir šviesos, kad atrodo švarkai savaime atsilapoja, plaukus vėjas paleidžia, akys švyti… Jau žydi gėlės ir medžiai ir žolė gaiviai žalia… Kvepia viskas naujumu, pradžiomis, sula ir lengvumas kažkoks apima bendras, meilės daug aplink… Iki negaliu.
Gal būtent todėl, kad dienos dabar, kai pasakoju šią istoriją, vis tamsyn prieš Kalėdas, ir norisi pasidalinti Malgozatos ir Brandon vestuvių, nutikusių mums gegužės viduryje, vaizdais. Atrinkinėjau vakar Lino Dambrausko darytas nuotraukas ir tiek daug gražių, negaliu išrinkti. Viską atsiminiau iki smulkmenų, net ašarą nubraukiau netikėtai, nors ne PMS, ne pilnatis ir net ne pervargimas – išsimiegojau puikiai. Labai ačiū, kad leidžiat parodyt, tikrai labai ačiū.
Malgozata ir Brandonas gyvena Amerikoj. Kažkaip tas kraštas šiais metais mane įtraukė. Gal tai ženklas? J Bet čia ne apie tai. Kai klientai gyvena toli, už jūrų marių, susitikimų kiekis visada yra ribotas. Daug ką derinti tenka internetu: laiškais, skype (taip, aš vis dar naudoju tą pokalbių platformą), messenger‘iu ir t.t. Šį kartą nuotaka nusprendė suknelę siūtis Lietuvoje, vieno primatavimo niekada neužtenka, todėl galėjom net kelis kartus šį bei tą apžiūrėti bei aptarti gyvai. Šiltumas šios poros ir humoro jausmas neeiliniai. O jau Malgozatos grožis!!! Žiūriu dabar nuotraukas, visos kaip iš vestuvinio žurnalo. Drąsiai. Netikit? Stebėkit.
Nuotaka ruošėsi „Hotel Pacai”. Jie turi tiek kambarių su didžiuliais langais, nuostabiu interjeru ir daug skirtingų erdvių, kur galima pasidaryti nedidelę fotosesiją prieš visą šventinį šurmulį.
Nuotaką šukavo ir dažė Karolina Taraškevič-Bethel.
Tas trapumas Malgozatos it fėjos… Atsižvelgusi į nuotakos vizijas ir norus suknelę sukūrė dizainerė Airida Skrick. Puokštę pats savo rankom surišo maestro Mantas Petruškevičius.
Tuo tarpu kitame kambaryje ruošėsi Brandon. Kaip žinia, vyrams susiruošti ilgai netrunka, tad jaunikis likusį laiką gali išnaudoti tiesiog bendraudamas su draugais ir šeima ir laukdamas savo nuotakos.
Ir…. nuotaka pasiruošusi. Argi ji ne gražuolė?!
Kartais poros nenori fotografuotis prieš ceremoniją, norėdami išsaugoti, įprasminti tą vestuvių dienos susitikimo momentą, tačiau pirmo žvilgsnio vienas į kitą akimirką galima užfiksuoti ir nebūtinai ceremonijos vietoje. Turiu pasakyti, kad susitikus tik dviese, jis tampa gal net labiau sakraliu. O, jei nenorit ilgesniam laikui palikti svečių po įžadų, tai fotosesiją prieš ceremoniją aš net labiau nei rekomenduoju. Tada susituokus galėsit skirti visą dėmesį susirinkusiems svečiams ir iš karto pradėti švęsti.
Ką gi, keliaujam tuoktis.
Visai prieš ceremoniją mane asmeniškai užkluma didžiausias streso ir adrenalino kiekis. Visi jau laukia, lengva įtampa, groja muzika.
Pasirodo žiedų berniukai. Šį kartą be žiedų, bet su aiškiais rašytiniais pareiškimais 🙂 Argi jie ne mieli?
Mieli labai. Čia turiu papasakoti vieną linksmesnių praėjusio sezono vestuvinių nuotykių. Kai jau tuoj, tuoj turėtų prasidėti ceremonija, staiga svečiai pašoka nuo kėdžių, pasigirsta netikėtumo šūksniai, lengva panika. Pasirodo, Užutrakio dvaro teritorijos žolės laistymo sistema užprogramuota savo darbą daryti automatiškai tam tikromis valandomis. Ir, nors valanda ne ta, kai ji turėtų veikti, staiga, nei iš šio, nei iš to, purkštukai įsijungia. Oh well… Aš apalpsiu. Skambinu dvaro prižiūrėtojui. Aptarnaujančio restorano vadovas ir asistentės puola servetėlėmis valyti kėdes ir per 5 minutes, dar iki pasirodant tiems mieliems žiedų berniukams vėl visi sėdi savo vietose. Aleliuja! Ačiū dievui, diena karšta ir netikėtas, šaltas, lengvas dušas nuotaikos niekam nesugadina.
Tuoj pasirodys ir nuotaka, lydima tėčio. Tai prasideda. Ceremoniją veda poros draugas. Jaunieji skaito savo kurtus įžadus. Šviečia saulė ir nieko šiam gyvenime netrūksta.
Dar šiek tiek žavių, tikrų emocijų. Ir Malgozata su Brandon skelbiami vyru ir žmona.
Metas sveikinimams.
Planuotoja happy, kad visi laistymo kataklizmai išgyventi, pora sėkmingai sutuokta ir galim pradėti švęsti. Kol svečiai susirinks palapinėje, porą iškeliauja dar šiek tiek pasifotografuoti, o mes dalim pasidairyti į tai, ką su komanda sukūrė Flower Couture by Mantas Petruskevicius iš tūkstančių hortenzijų, rožių ir bijūnų.
Su didelėmis erdvėmis Mantas susitvarko puikiausiai. Specialiai šiam projektui sumeistrautos arkos tarsi pratęsė Užutrakio dvarą, bet dekoro neapsunkino. Dekoratoriui, kaip niekam kitam, pavyko išlaikyti visos šventės lengvumą. Net ir aukso detalės čia atrodė natūralios. Vieno ko vertos augalus imituojančios rankų darbo aukštosios žvakidės, kur kiekvienas lapelis it tikras. Baltas kilimas, grakščios auksinės kėdės ir Galvės ežere plaukiojantys laiveliai – idilė, ne kitaip…
Ačiū Dariui Jakubauskui už vestuvių dekoro nuotraukas. Jos nuostabios.
Štai laimingas jaunikis ežero terasoje.
Štai gražuolė nuotaka.
Aš visada sakau, kad nėra vieno vienintelio vestuvių formato ir darykit tai, kas tik šauna jums į galvą. Be to, tarptautinėse vestuvėse labai dažnai susipina net kelios skirtintos kultūros. Malgozata ir Brandon vakarinę šventės dalį pradėjo nuo… šokių.
Taip pradėtos šventės nuotaikos laipsnis kyla iki maksimumo. Ir man taip gražu, kai jaunieji šoka su tėvais, aš negaliu… O dar man patinka kalbos. Jei nuoširdžios ir prasmingos. Čia jų netrūko.
Tada vakarienė, kuria rūpinosi „Dine” kolektyvas, pokalbiai, dar viena kita kalba, vienas kitas kokteilis, na, gal šiek tiek daugiau ir vėl šokiai.
Dar šis tas saldaus ir, aišku, fejerverkas. Jis, turiu pasakyti, tinka ne visoms šventėms. Bet, kai toks gražus vakaras, nuostabi Užutrakio dvaro terasa, linksmi žmonės, tai emociškai paveikesnės dienos kulminacijos aš neįsivaizduoju.
Tokia štai gegužės vidurio Malgozatos ir Brandon vestuvių istorija. Gal kažką jau ir pamiršau, bet tai ką jau dabar… Ech, peržiūrėsiu dar kartą nuotraukas ir užrakinu prisiminimą savo atminties seifuose.
Lapė
Myliu, myliu.