Vestuvių planuotoja dirbu nuo 2005 metų. Kai dariau pirmas – pati dar nebuvau dalyvavusi nė vienoje šventėje. Košmaras 🙂 Buvo tos drąsos nepamatuotos… Bet tada tikrai atrodė visi kalnai tik iki kelių:) Kita vertus, tuo metu vestuvių rinka Lietuvoje dar nebuvo tiek išsiplėtusi, pasiūla mažutė, žmonės tiesiog norėjo, kad jų šventė praeitų sklandžiai ir gražiai, dar nevyko orginaliausių, įspūdingiausių ir kitokių iausių vestuvių rinkimai. Mažiau streso. Todėl dabar, kai klientas sako: darom paprastai, man šiek tiek atsigauna širdis.
Su Neringa ir Vigilijum buvo smagumas dirbti. Tiek laisvės retai kada gaunu. Radom bendrą kalbą iš karto, tad su pasiūlymais nebuvo sunku, nors… jaunikį pirmą kartą pamačiau tik dieną prieš vestuves. Ir vieta, ir suknelė, ir grupė atėjo pas mus lengvai, be frustracijų. Neatsimenu, kaip Nida atsirado mūsų planuose, bet faktas, kad nuotakos vardas Neringa tikrai tam reikšmės turėjo. Ir atsispyrus nuo Nidos kaip stilistinės ašies visos kitos detalės susidėliojo taip, kaip turi būti. Tarsi koks vestuvinis kaleidoskopas. Paprastumas ir begalybė. Jūra ir smėlis. Zundos ir žvakės. Ir magija. Vestuves šventėm „ne kaip žmonės” – pirmadienį, bet o kas pasakė, kad meilę prisiekti galima tik savaitgaliais? Kiti bijo, kad žmonėms susitrukdys darbo dienos, neišleis darbdavys ir panašiai. O aš manau, kad kvietimus gavus prieš pusę metų, įmanoma su net griežčiausiu darbdaviu susiderinti porą laisvadienių. Jei tai kažkam sudaro neįmanomo dydžio problemų, vertėtų pagalvoti, ar tas žmogus apskritai turėtų būti kviečiamųjų sąraše. Dar džiaugiuosi, kad šventei fotografuoti parsikvietėm Staponų šeimyną, kurie tuo momentu jau buvo persikraustę į Siciliją. Dabar žiūriu nuotraukas ir galvoju, kas kitas, jei ne Viktorija Staponė būtų taip viską pamatęs. Taigi dalinuosi. Nes net šiek tiek kalėdiškai šiandien viskas atrodo. Neringa, Vigilijau, aš šiek tiek jus už šitą šventę myliu :*
Kartu ruoštis tikrai galima. Intymu ir šilta.
Neringos makiažu ir šukuosena pasirūpino Tania Popova.
Suknelę Neringai nužiūrėjau per Egidijaus Rainio kolekcijos pristatymą. Tik ji buvo su tokiais mėlynais potėpiais. Neringa pasimatavo ir darbas buvo baigtas:) Be kančių, be kryžiaus kelių ieškant. Tik galiausiai buvo apsispręsta, kad nuotaka bus balta, be mėlynųjų potėpių. Nuostabi. Ir suknelė, ir moteris.
Visa šita šventė tokia tapybiška man. Tarsi visi būtų iš paveikslų.
Visus svečius, o ir jaunuosius po Nidą vežiojom šiais mielais tuktukais.
Viena gražiausių bažnyčių Lietuvoje su vienu maloniausių kada mano sutiktų kunigų.
Kitokią nuotakos puokštę Neringai sukomponavo mūsų Aurelija. Nenaudojom nė vieno atsivežtinio augalo, tik tai, ką radom mūsų gėlininkų soduose, kopose ir miškuose.
Puikus būdas perduoti sveikinimus nuo tų, kurie šventėje dalyvauti negali.
Vestuvių vakarėlį iškėlėm Nidos paplūdymio bare „Kupolas”. Viena mėgstamiausių mano vietų vestuvėms.
Visa šventės spauda rūpinosi grafikos dizainerė Vaida Guobytė. Turiu pasakyti, tai buvo vienas gražiausių praėjusios vasaros darbų. Dar kiekvienam svečiui padovanojom po gintaro širdį. Po lašą meilės iš Baltijos nuo jaunųjų. Nuo seno lietuviai, kai jau mylėdavo, dovanodavo gintarą…
Aš ne taip dažnai vestuvių istorijose palieku nuotraukas su svečiais. Nepatinka man tie protokoliniai pastovėjimai prieš objektyvą. Šį kartą yra ne taip. Iki vakarienės turėjom sočiai laiko bendravimui, nuotraukoms, šokiams vandenyje ir ant smėlio. Vestuvės turėtų būti ne apie bėgimą, o apie buvimą kartu. To visiems prieš šias šventes noriu ir palinkėti.
Susirinkusiems vakare muzikavo Vytautės Pupšytės trio. Tiko idealiai. Vytautė ne tik nuostabiai dainuoja, bet ir viskas, ką pasako tarp dainų yra gražu, kas nėra duotybė kiekvienam Lietuvos atlikėjui. O gaila.
O dar kitą dieną po vestuvių, kad nereikėtų kažkur skubėti, lėkti, fotografė Viktorija Staponę pakvietė porą pasivaikščioti. Rezultatas OMG! Ir nieko daugiau čia nenoriu pridurti, tik štai ką:
Papartis
Senolėj girioj, už raisto,
gyvena augalas keistas —
žaliom vėduoklėm lapoja.
žaliom vėduoklėm lapoja
ir žiedą padovanoja
vasaros nakčiai šviesiausiai.
Vasaros nakčiai šviesiausiai,
kai dega laužai, kol išaušta,
kai laumė lelijom prausias
ir šnabžda tyliai į ausį
mažiems, dideliems — visiems:
“Atsigerk iš miško versmės
ir būsi vaikas žvaigždės.
Ir būsi vaikas žvaigždės.
Ir papartis tau pražydės,
ir papartis tau pražydės”.
Viskas. Baigiu. Ilgesys Nidai many gyvena. Kai pagalvoji, kaip, va taip, vieta susukti galvą gali…
Lapė