Šios vestuvės praėjo lyg pasaka. Nors gal labiau kaip geras XIX a. romanas apie meilę. Šiek tiek apie gražuoles princeses, šiek tiek apie Poną Tobuląjį, daug apie šeimą… Šita šventė buvo kaip iš tų laikų, kai žmonės eidavo pasivaikščioti po išpuoselėtus parkus šviečiant saulei ir čiulbant paukščiams, besikalbėdami apie absoliučiai viską, rašydavo vienas kitam tikrus, popierinius laiškus, darydavo vienas kitam staigmenas…
Laukiau Laimos ir Simo nuotraukų, žinojau, kad viskas bus estetiška ir gražu, bet, kad šitaip! Jei kas nors rašytų vadovėlį apie pavyzdines vestuves, Mantės ir Pauliaus vestuvių nuotraukos galėtų būti tokios knygos iliustracijos. Svarbiausia, kad niekas nesuvaidinta, nesupozuota, visi personažai tikri kaip pats gyvenimas.
Bendrauti su šiais grožiais pradėjom prieš porą metų. Susipažinom, akim susimirksėjom ir palikom projektą metams subręsti. Per tą laiką pora sudalyvavo daugybėje vestuvių ir tada aiškiai, beveik aiškiai žinojo, ko nori, o ko ne. Ir ėmėmės darbų. Per tą laiką kaip tik buvo restauruotas „Vaidilos” teatras, tarsi specialiai jiems ir dabar kitos vietos šiai šventei net neįsivaizduočiau. Mantė su Paulium tarpusavyje tarėsi visais planavimo klausimais, dirbo kaip rimta komanda. Išskyrus staigmenų sritį, kur jau aš bendravau su kiekvienu atskirai. Dievinu staigmenas per vestuves! Kiekviena pora turėtų bent kažką vienas kitam sugalvoti, kad koks nors mielas netikėtumas leistų pamiršti visus detalius planus ir atsirastų tikrų emocijų.
Man džiugu, kad pora nebijojo spalvų, manim pasitikėjo ir pati nesuprantu kaip, bet ilgainiau tapau tokia lyg ir abiejų ketvirtos, penktos kartos pussesere. Geerai, gerai teta… 🙂 Žodžiu, daugiau nebekalbėsiu, geriau rodau nuotraukas ir viską suprasit patys. O nuotraukos nuostabios…
Nėra tokios taisyklės, ar ruoštis porai kartu, ar atskirai, vieniems ar su šeima. Mantės ir Pauliaus santykiai su tėvais yra puikūs, tvirtas ryšys, todėl nenuostabu, kad vestuvių rytą jie norėjo praleisti su jais.
Nuotakos makiažu ir šukuosena pasirūpino meistrė Inga Raslanaitė, suknelę Mantė rado salone „Santa”. Aš buvau šiek tiek prieš tą tradicinį variantą, bet šios vestuvės vienas tų išskirtinių atvejų, kai būtent tokia suknelė tiko merginai nuostabiai. Nu, aišku, kai Mantė tooookio grožio… Bet vien apie grožį čia kalbėti būtų nusikaltimas. Ji ir inteligentiška, protinga, sąmojinga, kultūringa jauna moteris.
OMG!!!
Ryte pabuvau Pauliaus meilės paštininke. Detalės, detalės, bet iš to ir susideda šventė.
Praėjusią vasarą bažnyčioje ir po ceremonijos dažniausiai grojo violančelės ir klavišinio instrumento duetas. Nuo klasikos iki šių dienų kūrinių.
Ir Mantė su Paulium tapo šeima.
OMG kvadratu!!!
Mr Perfect
Ir šventinis vakaras prasidėjo…
Su spaudos darbais prie šio projekto dirbo „Bruknės dizainas”. Operatyviai ir kūrybiškai.
Muzikinę vakaro dalį pradėjo nuotakos tėtis. Ir neįtikėtinai sėkmingai! Po antro jo atliekamo kūrinio tikrai girdėjau šūksnių: pakartot, pakartot. Labai, labai mėgstu, kai giminės, draugai turi kažkokių pomėgių, gabumų, kuriuos galima įtraukti į programą.
Jaunikio tėvai irgi neatsiliko. Pasirodo, kažkada jie sėkmingai vystė muzikantų karjerą vestuvių rinkoje. Tačiau, net ir muzikavę šimtuose vestuvių, per vaikų vestuves jaudinosi taip, it ant scenos liptų pirmą kartą. Aš nemeluoju.
Įstabus kadras.
Po vakarienės svečius šokdino Augustė su grupe.
Taigi, vakarėlis tęsėsi iki paryčių, o vėlyvų pusryčių su šeima susitikau „Panama” restorane. Tada vėl visi paašorojom, pasiglebėsčiavom, pasibučiavom, burbuliukų išgėrėm ir tam kartui išsiskyrėm. Garantuoju, kad tik tam kartui. Visiems sakau, su manim susidėjus, galo draugystės paskui nematyti:) Tokia tad šiandien istorija…
Gražios savaitės, mielieji.
Lapė