Kokios turi būti Dovilės ir Tomo vestuvės man buvo aišku po pirmo susitikimo. Sakau: „darysim hipsterišką šventę.” „Oh, no, no!”, – protestavo Tomas, o Dovilė smagiai sau juokėsi, nes, kad ir kaip nenorėjo jie pripažinti savęs kaip šios subkultūros dalies, akivaizdžiai didžiąją dalį bruožų atitiko (susipažinimui su terminu radau tokį visai neblogą straipsnį – http://stilius.lrytas.lt/mano-stilius/ka-is-tiesu-reikia-vadinti-hipsteriu-ir-kas-budinga-siai-subkulturai.htm) Nežinau kitokio apibūdinimo tokiai šventei, pasižiūrėkit ir įvertinkit patys:) Labai džiaugiuosi šitų vestuvių proga užsimezgusia draugyste su „Fotogenijais”, nes jie vestuves fotografuoja puikiai, o ir skleidžia gerą vibe‘ą, kas man yra pakankamai svarbu, kai organizuoju vestuvinius projektus. Kuo daugiau gerų emocijų, smagaus bendravimo, pagalbos ir juokų – tuo šventė geresnė. Žiūrėkit, kas mums gavosi 😉
Tai atrodė mūsų kvietimai. Idėja taip, ne nauja, bet išpildymas puikus. Ačiū, „Bruknės vestuvės”, taip ir norėjom.
Patogią ir miesto šventės koncepciją išpildančią suknelę nuotaikai sukūrė jaunosios kartos dizainerė-stilistė Monika Solominė.
Nuotaką šukavo UFF salono meistrė, makiažu rūpinosi Laura Kreivytė. Šukuoseną nuotakai išrinkau, drąsiai sakau, aš 🙂 Dovilė darėsi bent kelias bandomąsias šukuosenas ir su visomis jų atrodė tarsi būtų ne ji, o kokia tais geroji tetulė. Turėjai šiek tiek veiklos, kol įtikinau, kad prie pasirinkto įvaizdžio kuo puikiausiai tinka ta šukuosena, kuria mergina puošiasi kasdien. Nebuvo lengva, bet mane palaikė ir jaunikis Tomas, todėl Dovilė vestuvių dieną atrodė gaiviai ir moderniai. Nereikia per vestuves tapti kažkuo, kuo nesat, patikėkit jūs manimi.
Nuotakos puokšte ir visomis gėlėmis, atsižvelgdami į mūsų norus ir vizijas, pasirūpino „Rožytės” vyrukai. Paparčių puokštes turėjom net dvi: diena pasitaikė karšta, bijojom, kad po ceremonijos iš mūsų paparčių gali nieko ir nebelikti. Paparčius pasirinkom, nes tą savaitgalį visa Lietuva šventė Jonines, o ir mūsų stilistikai reikėjo kažko kito nei tradiciniai žiedai. Be to, pasirinktai šventės vietai Pranciškonų rūmų kiemui reikėjo žalumos ir paprastumo.
Linksmesnių jaunųjų reikėtų dar paieškoti. Myliu, myliu.
Nuostabus kadras.
Ne jaunikis, o seksas 🙂
Anei įtampos, anei dirbtino susikaupimo – tokia ir turi būti šventė.
Tikros emocijos ir bučiniai.
Tas rožynas Jonitų bažnyčios kieme yra nuostabus. Norėčiau tokių rožių kuriai nors iš ateinančios vasaros švenčių.
Gražuolėėėėė!!!
Walk, walk, fashion baby… 🙂
Šventine vakariene rūpinosi „PJazz” kolektyvas.
Didelis ačiū keliauja „Choco” už lemputes ir visas varines konstrukcijas. Prigalvojam visko, kai žinom, kad turim bičiulių su stebuklingom rankelėm 🙂
Tai va. Ir aš ten buvau. Viską savo akimis mačiau. Net vieną, kitą šokį sušokau. Ech, kad kitą sezoną daugiau tokių vestuvių, tai tik dirbčiau ir dirbčiau… 🙂
Lapė