Pasiilgau vestuvių. Aleliuja, vienas tik gerumas, kad turiu neišmatuojamus nuotraukų archyvus kompiuteryje, tai galiu vis pasidairyti, vis dalintis, šildytis, gėrėtis, džiaugtis ir artėjančio sezono laukti… Visi man nuotraukose tokie gražūs, gėlės nuostabios, suknelės pasakiškos, žodžiu, matomai man mano darbas vis dar patinka ir aš dėl to labiau nei džiaugiuosi.
Šiandien dalinuosi Dovilės ir Martyno vestuvių istorija. Kai kalba pradeda eiti apie klasininę vestuvių šventę, aš būtent tokias vestuves regiu savo vizijose. Viskas nuoseklu, tvarkinga, lankstu, lnegva, gaiviai saldu – aš šiandien piktnaudžiauju epitetais. Noriu ir galiu. Dovilė laisvai galėtų būti Anglijos princese, nes turi to tokio vidinio aristokratiškumo, žavaus susivaldymo ir neįkyraus manieringumo. Visada šiek tiek pasitempusi, bet nuo akies voko iki kojų pirštelio maloniai moteriška. Net ir jos užsiėmimas toks labai tobulas – brangakmenių ekspertė. Tuo tarpu Martynas yra tas, kuris veda. Žavus jaunas vyriškis, kuris abiem kojom stovi ant žemės, su tokiu, kad ir į pasaulio kraštą… Žodžiu, visko šitoje poroje yra tiek, kiek reikia. Džiaugiuosi juos savo praktikoje sutikusi ir mielai kitą kartą pamačius abu savo dideliu glėbiu apkabinsiu. Ai, ką aš čia plepu… Su mumis tą dieną draugavo pats Linas Dambrauskas, tai turim nuostabių nuotraukų, kuriomis labiausiai ir noriu pasidalinti. Lauksiu atsiliepimų.
Va taip, va, viskas buvo. Vakariu dirigavo vedėjas Mindaugas Krasauskas, šokius užvirino „Blue fun” su Jurgiu Bruzga priešakyje. Kai dabar žiūriu, tai mielai viską pakartočiau. Ir šiaip čia viskas kaip gražiam filme apie meilę…. Ilgai ir laimingai.
Lapė