Kartais aš jaučiu nostalgiją Skandinavijai. Kaip šiandien atsimenu pirmą kelionę į Švediją keltu. Tuos uolėtus krantus kaip iš Herbjorg Wasmo romanų. Dar savarankišką kelionę į Kopenhagą traukiniu ir patį šauniausią ten ištikusį mane ilgąjį savaitgalį. Neprapuoliau tąkart vienui viena tame dideliam mieste, dar ir kaip neprapuoliau:)
Bet šiandien noriu papasakoti ne apie savo keliones.
Susipažinkite, Rasa ir Philip. Jauni ir gražūs. Rasa – lietuvaitė, Philip – danas. Štai taip meilė sujungia skirtingas tautas…
Gana ilgai dėliojom šventės koncepciją, kol galiausiai apsistojom prie kelionių su vintage prieskoniu. Philip mėgsta senovinius žemėlapius, jie ir tapo visos stilistikos pagrindine ašimi. O tada jau tempiau iš namų viską ką turėjau:) Mūsų vintažiukui reikėjo vietos su istorija, taip visi atsidūrėm Verkių rūmų šimtametėse salėse. Ir tada detalės pačios rado savo vietą… Netikit? Pasižiūrėkit:) Dalinuosi FotoJuros nuotraukomis ir pasakoju toliau…
Štai va taip viskas buvo. „Time” restoranas labai skanią vakarienę patiekė, Arminas gražiai apie maisto ir vyno derinimą papasakojo. „Orgen roll band” smagiai grojo. Danai daug tostų sakė. Gražių. Ir linksmų, ir ašarėlę išspaudžiančių… Ta proga ir aš, paėmusi iš jų pavyzdį, ruošiuosi šį savaitgalį per draugės vestuves pasireikšti;) O Rasai su Philip linkiu ilgai ir laimingai, kad ir už jūrų marių, gyventi, kartais grįžus man paskambinti:)
Lapė