Lapės vestuvės logotipas

Jurgita ir Aurimas

Pienas, porcelianas ir gervės. Kitaip šitų vestuvių nepavadinsi. Nuostabiai „Fotopastelės” fotografių užfiksuotas nuotakos trapumas ir bundantis pavasariškas pajūrio kaimas. Šiuokart fotografės pasirūpino ir nuostabaus grožio nuotakos puokšte bei jaunikio butonjere, o visa kita… Tuoj Jums papasakosiu.

Jurgita yra tapytoja, Aurimas – architektas, todėl, vienas du, ir kvietimus jie susikūrė patys šiek tiek idėjų pasisėmę interneto platybėse.  Gervių porai norėjosi, nes pavasaris, o be to rytų kultūroje vyrauja mitas, kad gervės tai meilės, ramybės, ilgaamžiškumo ir kantrybės simbolis. 1000 popierinių gervių išlankstytų specialiai vestuvių šventei turėtų atnešti jauniesiems ilgą, laimingą ir sveiką gyvenimą kartu. Štai nuo ko viskas ir prasidėjo…

Bateliai – „Alicante”, pirštinaitės – dizainerės Loretos Švažaitės, kuri rūpinos ne tik nuotakos suknele, bet ir jaunikio kostiumu, dovana.

Auskarai – juvelyrės Michal Negrin

Makiažas. Šukuoseną darė kirpėja Karina iš grožio salono Klaipėdoje „Surask save”.

Santuoka buvo laiminama Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Toje pačioje bažnyčioje tuokėsi Jurgitos seneliai, tėvai ir net ji pati čia buvo pakrikštyta.

Šitos foto negalėjau neįkelti, bo lapių koncentracija šitose vestuvės buvo itin didelė, nes kairėje stovi ponia Lapienė, viduriukyje Ugnė, kuri, tikiuosi, kažkada mano organizuotose vestuvėse taps Lapiene ir ponas Lapė. Dar vienas ponulis Lapė Laurynas tuo metu prie vargonų grojo triūba. Triūba ir vargonai bažnyčioje – tobulas derinys. Erdvioje bažnyčioje ypač.

Ši nuotraukoje matoma žvakidė yra nuotakos senelių, pati žvakė yra padaryta senelio rankomis. Ar gali būti šilčiau ir asmeniškiau?

O čia dar viena Lapė meiliai rūpinasi nuotaka:)

Nuotaka ready to do for photoshoot

Dalį rekvizito fotosesijai atsivežė iš Vilniaus fotografės, dalį susirinko patys jaunieji, kai ką kolektyvas rado seneliuko trobelėje, kuri, pasirodo, buvo gyvenama, o staliukas, čia visiems jau aišku, ponios Lapės, o jei tiksliau „Užupio antikvariato”

Dviratis buvo to mano jau minėto seneliuko. Didelis jam ačiū.

Žiedus porai iš jaunikio senelių vestuvinių žiedų pagamino „Ramios bitės” juvelyras Ramūnas

Nuotakos suknelę puošė iš mamos vestuvinės suknelės likusi sagelė su briliku:) Baisiai simboliška ir gražu. Miela iki graudulio.

Visą dieną pora važinėjo šauniu Kęstučio minicooper’iuku. Kęstuti, ačiū, ačiū. Dar vieną miniuką šitoms vestuvėms paskolino ir dizaineris Liutauras Salasevičius. Juo nuotaka atkeliavo iki bažnyčios

Rankų darbo origami gerveles lankstė visa šeima. Šios tarnavo kaip stalo kortelės. Kaip sakant: do it yourself

Gėles ant stalų merkė Lapė su savo asistentais

O va čia ir pati rudoji bučiuojasi:)

Saldumynus derinom su mielomis smulkmenomis iš praeities. Nes vaikystė lygiai taip pat saldi.

Vestuvių vakarą vedė šaunusis Robertas Petrauskas

Puikus „Mažosios ragainės” tortas, atkeliavęs net iš Vilniaus, dekoruotas „Fotopastelės” fotografės rankomis

Vakarėlio svečius viešbučio „Medūza” restorane linksmino grupė „Tabasco”, lubas linksmai puošėm „Deco Pompoms” dekoracijomis.

Va, matot, kiek visko pripasakojau. Tikiuosi, nieko nepamiršau. Ir aš toje šventėje buvau, alų, midų ragavau:) Ir ne tik jį. Vasarą pas jaunuosius svečiuose trumpam likau ir nuotakos keptus blyniukus sau išsišiepusi kirtau:) Ir dar nuostabų rankų darbo kolje dovanų gavau, bet apie jį kada nors naujajame tinklaraštyje:)

Lapė