Penktadienį važiavom link Utenos. Bičiulio vieno nemačiau mėnesius. Kraštovaizdis ten toks banguotas, kaip platus, dabar skaisčiai žalias vandenynas. Išsukus iš pagrindinio plento abipus kelio tvarkingos išsirikiavusios sodybos, vienas kitas koplytstulpis, girios ir nesuskaičiuojamas kiekis ežerų. Niekur tiek daug smūtkelių nesu mačiusi, nors kažkur viduje man Lietuvos vaizdinys būtent su rūpintojėliu labai stipriai susietas.
Sumuštinis su žuvies kotletu, vyno butelaitis prasuktas. Jau ir antras. Iškeliaujam į žygį. Obelys ruošiasi žydėti kaime. Raktažolių gelsvas kilimas pramaišiui su kiškio kopūstų baltais žiedeliais. Marius sako, kad šitam ežeriukyje panėręs rasi mišką paskendusį stovintį. Vakarėjant juodas vanduo. Nieko nesimato nuo kranto tik veidrodinis paviršius. Bet galiu įsivaizduoti juodas egles ir uosius dugne. Ir sidabro žuvis žvyną blizginant šitoje keistoje scenografijoje. Sėdim ant rąstų samanotų ir gliaudom saulėgrąžas. Temsta lėtai. Gal dar spėsim visą ežeriuką apeit. Svarbiausia, neužtaikyti į pelkę. Sustoję vidury keliuko, aptarinėjam briedžio pėdsakus smėlyje. Už kelių metrų dar vienus į tą pačią pusę. Bet jau reik telefonu pasišviesti. Užsukam į skulptoriaus kiemą jau beveik pamiškėj. Ant durų spyna. Šimtametis ąžuolas kiemo gale, dviese neapkabint.
Sugrįžus Titas groja gitara, kabinam duonos lazdelėmis lydytą sūrį, atsiminimai, juokas iki įskausta žandai, vos neužmiegu ant sofos, galvą padėjusi mylimam ant kelių. Šiluma. Yra draugysčių, kurioms nereikia kasdienių įrodymų. Bet susitinki po šviesmečių ir vėl bučiuojies į lūpas ir stipriai stipriai apsikabini.
O šiandien, grįžę po vojažų, gulim sau dviese susiraitę ant sofos prieš televizorių. Sudoroti šaltibarščiai ir pusė arbūzo. Gali būt pasekmių. Buvo gražus savaitgalis. Mąstau tyliai sau, kad meilės, kurios kiekvienas iš mūsų esam verti, niekada nereikia maldauti ar dėl jos kovoti, jei kovoji vienas. Kartais pamirštu. Visos dramos, menkiausio dėmesio laukimai, rymojimai prie telefono – nėra tikra. Arba go, arba no go ir viskas. Jausmo lengvumas yra stebuklas. Jo linkiu visiems ir kiekvienam šį vakarą.
Lapė