Nidoj man laumės kaskart susuka galvą. Prisiekiu.
Aš galvoju. Jei tavęs galima būtų paragauti, būtum jūros skonio. Pradėčiau nuo pirštų. Valgyčiau ir žiūrėčiau į akis.
Druska ir jūržolė. Vėjažuvės žvynas. Suopio plunksnos. Ir sapnai net nemiegant. Basos kojos smėlyje – eiti niekur nereikia, nes viskas yra čia ir kam lemta, tas į tavo kopas ateis.
Jei klaustum, ko aš noriu, tai pasakyčiau: šiandien esi man įkvėpimas. Dovana, kurią gaunu ne kasdien. Pažiūrėsim, kas būsi rytoj…
Pastatysiu balkone vėtrungę, kad žinočiau, kada vėjas pučia nuo jūros…
Lapė