Praleidau antradienį. Nes į sezono pabaigą visai jau dienos susimaišė. Švenčiam vestuves ir pirmadieniais ir sekmadieniais. Nebesuseksi, kada darbas, kada poilsis. O dar ir oras kaip pasibaigus sezonui – rudeniop viską… Tonomis vestuves archyvuojam. Poras į medaus mėnesius lydim, galus suvedinėjam.
Rūtą ir Alex sutuokėm paskutinę liepos dieną, kvepiančią medumis ir pirmaisiais grybais Varėnos miškuose. Dieną prieš ravėjau iš ceremonijos vietos voveruškas, stebint nežinia iš kur į miško gūdumas atklydusiam katinui. Tupi sau ant samanų galvelę pakreipęs, akutėm spingsi. Ir elegantiškai mus iš paskos sekioja. Agnė tikėjosi iš voveruškų pasigaminti vakarienę, bet, kaip visada, iš pasiruošimo grįžom per vėlai…
Kitą dieną katuką sutikom vėl. Vaikštinėjo kaip koks ponaitis tarp svečių. Neįkyriai. Tiesiog. It visas „Nakcižibis” jo būtų. O svečiai iki vietos su nuotykiais važiavo. Autobuso vairuotojui netyčia nuvažiavus ne ta kryptimi reikėjo apsukti autobusą. O miško paklotė, tai ne asfaltas… Vienas du ir autobuso ratai iki pusės Dzūkijos smėlynuose. Nuotaka vis per langelį sodyboje dairosi, svečių laukia, jaunikiui rankos dreba – ceremonija prasidėti turi neilgai trukus. Skambinu vairuotojui: „Jonai, kur esat sakykit, siųsiu mašinas žmonių pargabenti…” O Jonas nežino. Šiaip ne taip zonoje be normalaus interneto ryšio gaunam koordinates ir važiuoja visi, kas gali, pulko užsieniečių pargabenti iš smėlynuose užstrigusio autobuso. Bet, ačiū die, rimtesnė mašina su gerais žmonėmis pro autobusą važiavo, ištraukė ir spėjo visi laiku. Štai jums ir vestuviniai nuotykiai. O ko daugiau tikėtis, viskas gi pagal planą. Norėjom su Rūta sukurti šiek tiek čigonišką, nestandartinę šventę, panašu, kad viskas apie tai ir gavosi:) Ir tas katinas, ir autobusas, ir prieš pat „Baltic balcan” pasirodymą prapliupęs lietus, kai pusvalandžiui teko išjungti aparatūrą ir sunešti viską į vidų. Dainavo tuo metu žmonės po stogeliu palindę lietuviškas dainas, šoko apsikabinę, pečius suglaudę. Ar ne tam ir yra vestuvės?
Įsijaučiau su žodžiais, o čia gi tik anonsas:) Dalinuosi fotografo Justino iš „Baltų rėmelių” nuotraukomis. Visi, net ponaitis katinas užfiksuotas:)
Taip atrodo pasiruošimas.
Didelis ačiū „Taurakalniui” už išnuomuotas žvakides. Jos nuostabios.
Kol lapės ruošiasi, nuotaka maudosi.
Nuotakos makiažu ir šukuosena rūpinosi Tania Popova.
Pasiruošimas baigtas. Metas.
Dvie žiedų mergaitės – raudonkepuraitės.
Spaudos reikaliukais rūpinosi „Bruknės dizainas”. Puikiai, puikiai, kaip visada.
Galima sakyti specialiai šiai šventei stalus pagamino „Užupio arka”. Jau pabodo šiek tiek apvalūs, gi visada kažko naujo mums norisi.
Už statines dėkinga esu Nerijau. Nerijau, I love you, gi žinai.
Gardžiu vakarienės maistu rūpinosi „Rib room”. O tada…
…prasidėjo nežabotos linksmybės su „Baltic balcan”. Aš juos įsimylėjau. Aš jums sakau. Vedu derybas, kad atvyktų pas mus į sezono uždarymo vakarėlį:) Tai šiuometinė tema būtų kaip ir aiški…
Tai buvau aš ten. Alaus, midaus negėriau… Dar vis ieškom dingusios torto statulėlės… O ir šiaip, manau, mūsų su Rūta ir Alex keliai dar susitiks:) Ir taip, gipsy is a new black, patikėkit.
Lapė