Rytoj tikrai bus pavasaris. Užmiegu su šita mintimi nuo grįžimo iš Maroko. Aplinkui dedasi tiek daug įdomių dalykų, kad niekaip nebespėju jų suregistruoti. Veik visada įsivaizduoju, kaip sekmadienį sėdėsiu prie savo stalo ir viską bandysiu išpasakoti, bet džiaugiuosi prieš miegą sugebėjusi perskaityti bent porą puslapių „Hario Poterio”…
Su Akvile ir Ieva atidarėm „Vilnius Fashion Hub” (facebooke esam čia), susiėmėm į rankas ir, pati nesupratau kaip susisukom, bet paleidom pirmąją studentų grupę. Dėstytojai – nuostabūs, klausytojai – irgi. Žinot, būna kartais, kad grupė ima ir po pirmos paskaitos susiklijuoja. Patalpų ieškojom ilgai ir, galvoju, kad išsirinkom gražiausias Vilniaus mieste. Kai sužaliuos medžiai, nenorėsim namo eiti:) Turim porą balkonėlių, pastatas su kažkokia savotiška aura. Laukiu kitų paskaitų. Stengiamės labai.
Įdomu pačiai iki negaliu. Norisi sėsti šalia klausytojų ir daryti tas kūrybines praktines užduotis, neištveriu neįsivėlusi į diskusijas apie madą. Kiekviena nauja, įdomi veikla man suteikia tiek entuziazmo, adrenalino ir šiek tiek nemigo valandų. Papasakosiu apie visa tai jau kitą šeštadienį Kaune „Veik. Valdyk. Vadovauk” renginyje.
Nevisai jaučiuosi nusipelniusi tokios garbės, tikrai žinau labiau su smulkiu verslu prasisukusių, bet, jei studentai kviečia – negaliu atsisakyti. Nepapasakosiu, kaip uždirbti daug pinigų, bet pasidalinsiu paslaptimi, kaip daryti tik tai, ką nori daryti. Jei tik galiu kažką įkvėpti pajudinti kulšis – perche no? Ruošiuos. Tada kitą pirmadienį keliausiu į svečius pas Gritę, į SLA akademiją, o 19 d. kalbėsiuos su planuojančiais vestuves Klaipėdoje. Apie vestuvines madas planuojam pakalbėti ir hub’e vieną balandžio šeštadienį. Kitą sekmadienį patikslinsiu datą.
O štai praėjusį sekmadienį lankiausi Menų spaustuvėje. Dominykas Vaitiekūnas ir „Stage strangers” pakvietė į spektaklį „Užsėdimas”. Apie vestuves.
Nueikit. Labiau suprantamas jis tiems, kas dirba su vestuvėmis, kažkada planavo savo vestuves, gal dar tik planuos, o gal buvo vestuvėse tik kaip svečias. Nepamatysit visų vestuvių kuriozų rinkinio kaip, tarkim, policininkų kasdienybės perliukai filme „Gautas iškvietimas” (šiaip į jį tikrai verta nueiti, juokiausi iki ašarų retkarčiais), bet panašiai. Pilnoje „Spaustuvės” salėje scenos keistuoliai neleido nuobodžiauti. Šokis bangavo persipindamas su keturių aktorių dialogais, vėliau į vyksmą buvo įtraukta ir publika. Bet forma yra forma, man gi įdomiau ką visas šitas teatrinis tekstas pasako apie tikrovę. Taigi, kol mėgavomės, atrodo, lengvu teatriniu maistu, man gi prieš akis „stojosi” visas šiek tiek žeidžiantis vestuvių butaforiškumas. Linksmiausia buvo scena su sodybos savininke. Estetiškai įdomiausia – žuvų. Nedetalizuosiu, nueikit pasižiūrėti patys. Tiesą pasakius, spektaklio problematika platesnė. Yra bandymų kalbėti apie bendrinę visų teisę į santuoką ir meilę. Trupė deklaruoja, kad kuria visi kartu, visi yra režisierius, bet man vis tiek įdomu, kodėl šį kartą pasirinktos būtent vestuvės?
O šiandien, grįžę iš Druskininkų, perstatėm namuose baldus. Sukeitėm kambarius. Atsirado daugiau erdvės ir šviesos. Ir tvarkos, ką bekalbėt… Ant palangės, stiklo ąsotyje geltonuoja pamerktos tulpės. Groja „Neringa FM”. Taigi aš labiau nei pasiruošusi pavasariui.
Lapė