Vakar mane ištiko laimės priepuolis. Dažnai man taip atsitinka, bet vakar jis toks rimtesnis buvo. Kaip koks orgazmas. Nuo begalinio kiekio dėmesio. Nuo apgalvotų linkėjimų. Nuo kalno dovanų ir gėlių. Nuo supratimo, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti ir todėl net 35 gimtadienis nesukelia jokių frustracijų. Stengiausi atrašyti visiems parašiusiems, net tiems, kurie gal nėra tikri draugai, nes, kad ir menkiausiam šiltam žodžiui reikia laiko, o tai yra brangiausias turtas, kokį galiu šiuo metu įsivaizduoti. Ne namas, ne pilnas kapšas pinigų, o laikas. Ypač laikas sau. Ko ir palinkėjo Agnieška per Vestuvių sezono uždarymą. Neparduočiau nė vieno iš savo metų už jokius pinigus. Nes, fuck it, kiekvienas iš jų sustatė viską į savo vietas taip, kad dabar negaliu jaustis geriau nei jaučiuosi! Ir nežinau, dėkinga esu visiems dievams, aplinkybėms, tėvams, visiems jums, bičiuliai, tie, kurie augot kartu nuo vaikystės ir tie, kuriuos sutikau gal tik vakar, bendradarbiai, klientai, pažįstami, įdomūs nepažįstamieji, kad gyvenu patį įdomiausią gyvenimą iš galimų. Aš visus jus myliu. Nes mano širdis begalinio dydžio. Ir, žinot ką, laimė iš tikrųjų nekainuoja nieko. Būkit laimingi! Nes viskas yra daug paprasčiau, nei įsivaizduojat:)
Jūsų visų Lapė