Lietuvoje, pasirodo, galima ne tik svajoti apie vestuves vynuogyne, bet tokias ir įgyvendinti. Labai simbolinis tas vynuogynas, kamerinis toks, bet gražus, kaip mano gyvenimas:) Apie „Žemaitkiemio” dvarą ir jo savininką Mindaugą giedu ditirambus visur, kur tik galiu. Už ekskursiją po tą dvarą reikėtų imti eurus, bo iš ten išvažiuoji nusiteikęs tik pozityviai.
Šį kartą šitas malonumas, švęsti vestuves Babtyno dvare, nuskilo mūsų laputei Auručkai su nuostabia pora Inga ir Artūru. Ir nors dar ne vynuogių derliaus metas, būtent šios uogos tapo centrine stilistine šventės ašimi. Nuo stalų dekoro, vakarienės vietos iki dovanų vietoj įprastų gėlių. Kai tik turėsim visas nuotraukas, tikrai pažadam daugiau istorijų apie šią šventę. Jau vien ko vertas pasakojimas apie nuotakos suknelę, kurią dėl vienų mados namų kaltės reikėjo rasti iki vestuvių likus tik dviem savaitėm! Vieną dieną apie visus tuos nuotykius parašysiu knygą. Ką čia knygą, čia jau visą serialą galima kurti!
Bet nedaugžodžiausiu. Dalinamės „Balti rėmeliai” fotografo nuotraukomis. Ačiū Justinai, kad neskaičiuoji minučių ir užfiksuoji ne tik nepakartojamas emocijas, bet ir mūsų darbo rezultatus. Bučkiai, bučkiai. Visiems smagaus savaitgaliooooo!
Lapuzikas