Išgyvenom. Visom prasmėm. Ketverios vestuvės – ne juokas. Stengėmės iš paskutiniųjų, ne viskas pavyko taip, kaip norėjom, bet geros emocijos ima viršų. Išgyventi ir pergyventi aš moku labai. Let it flow… Pasiimi pamokas ir keliauji pirmyn. Be to, kaip nuotaka Justė sako: „daugiau nei valandą sau papergyvent neleidžiu – darbo dalis”. Tai aš tai ilgiau darau. Bet dar visko išmoksiu…
Nebeturiu laiko anei sekmadienio skaitiniams, anei pirmadienio vyrukams, net miegui normaliam, meilėm kažkokiom, bet pasidalinsiu anonsiukais, nes buvo grožio pilni glėbiai. Buvo emocijų. Buvo saulėtų vestuvių, apsikabinimų, smagių pokalbių besiruošiant nuotakoms. Liuteronų bažnyčioje per ceremoniją apsiverkiau tris kartus. O prieš tai apsiašarojau pas „Tuos kepėjus” , atsiimdama keksus, kurie jau buvo puošti trešnėm. Didžiulėm tokiom. Beveik kaip iš Šatrijos Raganos „Vyšnių”. Toks baltas kremas ir ant viršaus šonus sau blizginanti raudonžandė. Gal šiąnakt jas susapnuosiu. Labanakt.
Dėkinga savo komandai. Už tai, kad nepalūžo. Kad judina kumpius labiau nei 13 metų patirtį turintys žmonės. Kad nepraranda pozityvaus nusiteikimo ir tiki tuo, ką daro. Auručka, Aušra :**
Lapė