Aš jums nesumeluosiu. Vakar apie 1 valandą nakties atsidariau pusėtino vyno butelį, įsipyliau taurę ir sėdėjau sau viena balkone. Šauniai atidarėm sezoną. Tikrai buvo smagios Ievos ir Vaido vestuvės, kai nieko nereikia vaikyti, nertis iš kailio linksminant susirinkusius, prifarširuoti programą kažkokiais žaidimų žaidimėliais. Šokiai prasidėjo beveik iš karto po vakarienės ir tęsėsi, manau, gerokai po to, kai iš „Silver Sky“ 26 aukšto išvykau aš. Oras irgi mus nuskilo toks, kokio ir norėdamas neužsisakysi, praktiškai vasara. Žodžiu, ištiko mane darbinė, vestuvinė euforija vakar, tai ir už vedėją pabuvau, apimtą įkvėpimo. O kas čia? Čia mažas anonsiukas, kurį atsiuntė fotografė Miglė.
Išėjau iš balkono, išgėriau homeopatinių vaistų nuo kosulio, kad pagaliau nors vieną naktį bronchitas man leistų padoriai išsimiegoti ir padėjusi galvą ant pagalvės supratau, kad esu kažkam be galo dėkinga už įdomų gyvenimą ir už tas saulėtas dienas, kurios būna tada, kai reikia. Negaliu sakyti, kad dėkojau dievui, nes mano santykis su religija toks keistesnis, kažkada jau apie tai rašiau, bet būna, norisi padėkoti ir tiek.
Neseniai jogos užsiėmimuose susipažinau su tokiu vyriškiu, kuris iš veido bruožų gali pasakyti tau tavo stipriuosius charakterio bruožus ir panašius dalykus. Aš labai skeptiškai žiūriu į tokius visokius reikaliukus, man tai kvepia šarlatanizmu. Mano draugė Agnė Pačekajė, kurią įgijau per kitos draugės mergvakarį, o tai jau irgi galima vadinti dievo dovana, kai išgeria porą taurių vynelio, taip gerai iš delno ateitį buria, kad smagu klausyti. Kažkaip vis nesulaukiu jos TO išburtojo, jau TO PATIES, PAČIŲ PAČIAUSIO, kuris anot jos yra jau visa šalia, galiu ranka sugriebti:) Bet čia ne apie Agnę ir net ne apie tą vyriškį, nors tai jis pareiškė, kad kažkurie mano bruožai sako, kad mano sėkmei nereikia labai daug darbo. Kad aš tiesiog atsiduriu laiku ir vietoje, kad man net oras padeda, kai kitas tuo pat metu turi lieti devynis prakaitus, kad pasiektų lygiavertį rezultatą. Negaliu šimtu procentų sutikti, nes, atrodo, kad ariu kaip gyvulys. Bet aš iš tiesų esu patenkinta tuo, kaip viskas klojasi. O gal tiesiog mėgstu tai, ką darau ir šiaip iki buvimu laiminga man nedaug reikia.
Tikiuosi laiminga yra ir mano pažįstama Eglė, šį savaitgalį Jurbarke su vyru surengusi sau ir draugams kareiviškos stilistikos šventę ir iki metrikacijos biuro atkeliavusi tanku ar kokiu ten kitokiu kareivišku automobiliu (nesu karinių ir dar transporto reikalų specialistė).
Kalbėjom su ja prieš kelias savaites telefonu. Sakiau: „Egle, nu ar tikrai norit karnavalo iš tokios intymios šeimos šventės?“ Kita vertus, manau, visiems, atvykusiems pasveikinti, tikrai buvo smagus teminis pasibuvimas. O ir šiaip, mielieji, MAKE LOVE NOT WAR. Tokia galėjo būti pagrindinė šitos šventės idėja.
Gaila, man pačiai nepavyko sudalyvauti dar vienoje šaunioje šventėje – ateinančio savaitgalio nuotakos mergvakaryje, nes, įtariu, ten nuotykių galima buvo pasidaryti lygioje vietoje. Bet taip, sezonas pradėtas, tai fiestos laikinai užsidaro ar bent jau persikelia į light level‘į. Ir labai gerai. Gal pradėsiu adekvačiau vertinti, tai, kas šalia manęs šiuo metu vyksta. Dar viliuosi, visada pavyks rasti laiko naujai penktadieninei tradicijai – kultūra + smagi ir gardi vakarienė su gera kompanija, bo kokybiškas bendravimas ir tarpžmogiški ryšiai man yra vertybė.
Geros ateinančios savaitės. Aš jus visus alei vienas myliu. Nu, gerai, gerai, kai kuriuos šiek tiek labiau:)
Lapė
xx