Tai turiu pasakyti, kad metai prasidėjo nerealiai. Aišku, savaitės pradžioje pasibaigusi dar neprasidėjusi ir net mano, pasirodo, išsigalvota istorija išmušė mane laikinai iš vėžių, bet tai, kas vyko likusią savaitės dalį, įrodė, kad nosies nukabinti ne tai, kad nereikia, o tiesiog nėra tam laiko. Pradedu tikėti, kad yra kažkas tokio iš aukščiau, kas stukteli nemačiom per kurpą ir sako: moterie, varyk! Tai aš ir nestabdau.
Negaliu apsieiti be viešos padėkos. Aurelija, drauge, noriu tau padėkoti, kad esi šalia ne tik tada, kai man linksma ir gera, bet ir kai išties sunku. Kai norisi nuleisti rankas ir žliumbti prieš kompo ekraną ilgai, ilgai. Už tuos du palaikymus per pastarąjį pusmetį (čia budėjimas Nidoje įskaičiuotas:)) amžinai tau būsiu dėkinga. Tu esi tas žmogus, su kuriuo eičiau net į karą. Ir mes jį laimėtumėm!
Dar labai už šią savaitę dėkinga esu Nagliukui, Linai Aidukei, šiek tiek Giedriui ir Egidijui su Asta. Visi tikrai žinot už ką. Esat, manau, nuostabūs. Aš tikrai kažkaip pagalvojau, kad mane Kalėdos su visomis dovanomis pasivijo tik dabar.
Keletą puikių žmonių netikėtai sutikau būsimos nuotakos, vienos gražiausių Lietuvos mergelių gimtadienyje. Kartais supranti, kad kai kurie žmonės jau seniai turėjo būti tavo gyvenime, bet, matyt, viskam yra savas laikas. Justina, su gimtadieniu dar kartą ir jau gal užteks:) Cin, cin.
Visai nekažką buvo keltis šeštadienį po to superinio gimtadienio ir mauti bėgti tradicinį bėgimą laisvės gynėjams atminti. 9 km įveikėm su Akviliuku lengva ristele, dar vienu kitu žodžiu persimetėm. Lenkėm tursenančius į kalniuką vyriukus vargo nejausdamos. Nes už Lietuvą! Sakau atvirai: vyras, neįveikiantis 9 km man su galia ir apskritai vyriškumu asociacijos neturi… Nu, gal aš per kategoriška. Bet man toks metas:) Kaip aš sakau: kategoriškumo savaitė:)
Grįžau į triobą, eins, zwei, dušiukas, plaukų džiovintuvas, aukštakulniai ir aš jau „Ramada” viešbutyje kalbuosi su pulku planuojančių savo vestuves žmonių. Pasidalinau patarimais tiek, kiek spėjau per tą man skirtą laiko tarpą, tikiuosi, naudos buvo. Turiu pasakyti, jaučiau malonumą. Tą patį darysiu šeštadienį Kaune. Laukiu nesulaukiu susitikimo.
Tada beveik bėgte, kulniukas už kulniuko, pasiekiu „Pizza Jazz” ir susitinku su nauju klientu. Spėju dar ir į skrandį šio bei to įsimesti. Susitikimas baigtas. Skambutis. Važiuoju sveikinti savo gerą bičiulį Bartą su gimtadieniu. Po valandos iš Pavilnio jau riedu žaisti pokerio. O taip, mano gyvenimas intensyvus ir įvairus, nesiskundžiu.
Be viso to, turiu jums šiandien savaitės gėrybę. Užmačiau „Dress me, O!” sukneles ir tikrai turiu jomis pasidalinti, nes jos kitokios ir tuo daugia nei žavios. Take a look. Ir jų facebook’o profilyje galit rasti daugiau nuotraukų.
Nu ir, kad maža nepasirodytų, tai šiandien 10.00 susitikimas, tada teatras, tada dar trys susitikimai. Štai ką reiškia smulkus verslas, vestuvių planuotojos profesijos romantika. Darbo valandos – visada:) Kita vertus, darbas yra mano gelbėjimosi ratas ir šią savaitę dėl to džiaugiausi.
Taigi, pasiruošt, dėmesio, startas! Laukiu nesulaukiu naujų metų iššūkių!
Lapė
xx