Sekmadienio skaitiniai. Paskutinė vasaros diena

Ką gi, bičiuliai, džiaugiuosi, kad gyvenam ne viduramžių laikais ir per šią savaitę nebuvau sudeginta ant laužo, todėl vis dar galiu papasakoti, kokie nuotykiai ištiko Lapę.

tng_178431
Nuotrauka Ramūno Tangurio. Stilius Liutauro Salasevičiaus „Madam pareis vėliau”

Paskutinė vasaros savaitė buvo paturbinta, bet, kaip priminė buvusi nuotaka, o dabar gera draugė ir Vytuko dantukų fėja Dovilė: tai, kas nenužudo mūsų – padaro stipresniais. Taigi aš turiu dar bent pora kiborgo jėgų daugiau:) O jų man prireiks, nes kitas sezonas, panašu, nebus ramesnis anei kiek.

blogui6
Kaip suprantu, šitą filmą planavom šiandien pažiūrėti kino teatre. „Galaktikos sergėtojai”. Jau dabar juokas ima:)

Penktadienį sutuokėm dvi poras. Labai laukiam iš fotografų anonsiukų ir kuo skubiausiai jais su jumis pasidalinsim.

Viena iš savaitės gėrybėlių yra mažučiai „Biržų duonos“ šakočiukai, kuriuos nupirkau Ievos ir Sauliaus didelėms, linksmoms vestuvėms. Nu, žinokit, šakotį ant saldaus stalo užskaitau nuo šiol tik šita formaJ Galėtų būti visai mielos ir linksmos dovanėlės svečiams…

blogui5
Kas iš kur: spaudos darbeliai – „Bruknė design”, tortas – „Dangiški migdolai”, gėlės – „Rožytė”.

Dar vienas gėris ištiko mane šeštadienį. „The color run Vilnius“ bėgimas yra tai, ką padaryti bent kartą gyvenime turėtų kiekvienas. Spalvų, muzikos, geros nuotaikos tame renginyje belenkiek. Ir rimto sportinio pasirengimo tikrai nereikia. Nu, bet patys pažiūrėkit. Be telefono bėgti neįmanoma, nes norisi nufotografuoti kiekvieną įveiktą metrąJ Manyčiau, kad šaunesnio renginio užbaigti vasarai negalėjau pasirinkti…

blogui4
Prieš. Šaunioji, išskirtinai moteriška mūsų komada: Akvilė, Eglė, Mingailė, ašai, Indrė ir Milda. Kitais metais pasipuošim labiau:)

blogui

blogui1

blogui2

blogui3
Čia mažutė, spalvota mūsų solidarumo su ukrainiečiais išraiška. Laikykitės!

O tai, kad vasara baigiasi šiandien, tikriausiai, yra didžiausia ne tik savaitės, o visų metų blogybė. Smagi vasara buvo, negali pykti visiškai, nuotykių per akis, bet, va, šiandien kažkaip taip suspaudė paširdžiuose ir gerklę pakuteno. Gal dėl miego trūkumo, PMS, apsiniaukusio dangaus, nežinau. Rudeninis liūdesiukas kažkoks ar kas… Mano gana naujas bičiulis, kurį, atrodo, seniai seniai pažįstu ir katrą norėčiau apsikabinti ir niekad nepaleisti, sako, kad ne dėl rudens čia taip… Ir kažkaip jaučiu, kad jis tikrai teisus. Net, galvoju, gal geriau stipriai nesigilinti į priežastis, bo pati galiu nustebti…

Žodžiu, gyvenimas kaip filmas tęsiasi. Noriu, kažkaip viską atmintyje užkonservuoti, kad turėdama laiko galėčiau drąsiau, atviriau viską išrašyti, be kažkokių nutylėjimų, neištarimų, bo visai įdomiai, tikiu, gautųsi, gal net jums patiktų. O šiandienai viskas. Einu nudirbti darbus, kurie stovi nepadaryti ir atsakyti į visus laiškus. O jų daug. Ir dar kinas, kinas.

Žinot ką, o imkim gal šiandien ir niekur neskubėkim. Gal pasivaikščioti išeikim, pasėdėti kur nors ant suoliuko, nu, kažkaip gi galima šiek tiek, šiek tiek tą vasarą sustabdyti, a?

Lapė

xx