Nugi sekmadienis. Kadangi paskutinį kartą rašiau trečiadienį, tai čia viskas taip greitai, taip koncentruotai atrodo. To veiksmo, įvykių, pažinčių tiek, kad spėk suktis ir ragauti. Stengiuosi neperdegt. Bo dar liko šiek tiek vasaros, nepaisant to, kad už lango, dievai dievai, kažkoks jau lyg ir sudrėkęs ruduo. Nėra laiko nuobodžiauti.
Tai kas įvyko?
Penktadienį šventėm Karolinos 18 gimtadienį.
Karolina yra nesvietiško grožio mergina. Nesugadinto būdo, su sveiku humoro jausmu ir geras bus iš jos žmogus. Niekada neatsisakydavo pagelbėti, kai reikėdavo modelio fotosesijai ar pristatymui. Tokiems negaila padėti atšvęsti:) St. Huberts terasa yra pati sau graži. O dar tas nidiškas (taip, vis dar svaigstu) smėliukas… Žodžiu, jei ne aš į Nidą, tai Nida pas mane:) Pripirkau žvakių, sudėjau viską į stiklą ir buvo stebuklinga. Mano Instagram nuotraukytė to gražumo tikrai neperteiks:(
Vidurnaktį „šovėm“ su Cherry on top repuko, nu ir plaukai vėl pasileido kažkaip… Kažkas čia darosi pastaruoju metu. Ir žmonių kaskart vis įdomesnių sutinku:) Žodžiu, tegul nuotykiai niekada nesibaigia ir kiekviena diena būna šaunesnė už praėjusią! Papasakočiau detaliau, bet negaliu, nu dar nesuprantu, kaip čia prie pastarųjų dienų įvykių „prieiti”. Bet apie trenerį įrašas kažkada bus, čia faktas:) Simai, linkėjimai:*
Šeštadienį sutuokėm Eglutę su Algirdu. Buvom su jais tik prie bažnyčios, bet ir per tiek laiko spėjom pasidžiaugti. Prieš pat santuoką teko bėgti į bažnyčią ir atimti iš vienos viešnios gėles, nes nutiko standartinis puokštės pamiršimas namuose ir improvizavom mega turbo greičiu, bet tai nesugadino šventės tikrai. Abu atrodė nuostabiai. Tarp kitko, Eglutė pati pasidarė vestuvinį makiažą. Ir aš sakau: t-o-b-u-l-a-i!
O tada po darbo, kai visi normalūs žmonės jau gal ir pailsėtų, mes su Auruška įveikėm 5 km We own the night bėgime. Greitai ir lengvai. Nu, bent jau man. Aurytei teko šiek tiek pavargti, bet ji tai padarė! Kitą savaitę vėl bėgsim, nes vyks The colour run Lithuania. Ir mūsų bus daugiau:)
Tai va. Šiandien Sekmadienis. Pakrikštijom Simuką, Aušros ir Justino mažiulį fainulį. Aušrą su Justinu sutuokiau 2010 metais ir, va, draugystė mūsų, pasirodo, amžina:) Žiūrėk, po ~20 metų, kai jau būsiu sena ir sėdėsiu ant suoliuko prie savo vilos Italijoje, gersiu raudoną vyną ir rūkysiu cigaretes, reikės grįžti ir surengti prašmatnią vestuvių puotą Simukui. Easy going!
Ką aš žinau, gal ir viskas. Darbų tiek daug, kad vėl vos spėjus suktis, kaip prieš garsiąsias vestuves. Nuobodžiauti tikrai nėra kada. Bet viskas bus all right. Ir su manimi, ir su kitais. Mano širdis vis dar Nidoje. Labiau nei kada. Kažkam reikėtų ją iš ten pagaliau parvežti.
Lapė
xo xo