Faktas kaip blynas – šiandien turėčiau Vyrukų pirmadienį paskirti gana pagyvenusiam vyriškiui, kurį labiausiai myli visi vaikai, o slapta jam laiškus rašo net suaugę. Ale, ko per daug, tas nesveika, o jį šiuo metu galim pamatyti visur: prekybos centre, atvirukuose, reklamose, jis uzurpavo visus TV kanalus, kalėdinius vakarėlius ir vaikų darželius… Be to, apkūnūs, raudonai besirengiantys vyrai man kažkaip ne itin. O kas itin? Štai kur klausimas. Prieš porą savaičių su drauge pusryčiavom Gedimino prospekte. Gėrėm kavą ir diskutavom apie tai, kokią dovanėlę kiekviena gauna, pasirinkdama sau draugą, sugyventinį, o gal net vyrą. Netikiu visokiais horoskopais, būrėjomis ir panašiai, tad negaliu paaiškinti savo tvirto žinojimo, kad visi gaunam tai, ko norim. Ir štai su tais norais įvyksta didžiosios bėdos. Ko gi nori moterys?
Linkiu, kad visos nuostabios, bet vienišos moterys (šiaip šitas burtas tinka ir vyrams), kurių pati pažįstu ne vieną, rytoj, prikirtusios silkučių pataluose ir šližikų, susirastų SAVO kampą ir ant lapo, ne mintyse, surašytų konkrečius savo TO vyro bruožus, nes pirmas žingsnis link svajonių išsipildymo yra tiksliai žinoti, ko nori ir nesiblaškyti.
Nepamirškit, kad romantiškas ir meniškas dar nereiškia, kad tikrovėje bus gerbiantis ir verslus, o sportiškas realybėje gali virsti papildų pripumpuotais raumenimis ir pradiniu išsilavinimu… Žodžiu, padirbėti reikia iš peties ir apmąstyti viską detaliai. Nepamirškit ir vizualiosios dalies, kodėl ne? Tada perskaitykit viską, ką surašėt ir pažiūrėkim, kas įvyks metų bėgyje. Jei pasidalinsit savo pamąstymais parašydamos man laiškų – aš džiaugsiuos. O šiaip tai linkiu visiems gražių artėjančių švenčių. Susitaikymo su savimi, meilės sau ir jus supantiems žmonėms, jautrių akimirkų, šilumos, kvepiančios tikra eglute ir imbieriniais sausainiais, mandarinais ir gvazdikėliais, baltų Kalėtų linkėti būtų, matau, beprasmiška, išmokim džiaugtis tuo, ką turim. Cin, cin, brangieji!
Lapė