Sekmadienio skaitiniai. Nauja vieta vestuvėms ir dar šiek tiek apie hobitus:)

Kertu atsipūtusi „Dangiškuosius eklerus”, kurie atsirado jau ir prekybcentriukyje mano rajone, ne tik degalinėse, beigi rašau skaitinukus. Nepaisant to, kad ligos buvo mane paguldžiusios į ligos patalą ir vis dar dėl sveikatos tariuosi su antibiotikais, savaitė buvo įdomi.

Perskaičiau pusiau kliedėdama „Hobitą”. Nu ir ką, jau žinau, kuo visa šita istorija baigsis, kai pasirodys trečia dalis. Ir, turiu pasakyti, kad filmas iš tiesų yra visai kitoks tekstas, t.y., kad filme daug daugiau visko:  dramos, meilės, blogio ir t.t. Ką tik supratau, kad knygoje nėra nė vienos veikėjos moters. Nė vienos!!! Niekas neįsimyli nykštuko, elfiškai nekalba. Blemba, net nėra Orlando Bloomo veikėjo! Žodžiu, filmas man patinka labiau, o su J. R. R. Tolkien dar išsiaiškinsiu dėl tų moteriškų personažų, nes kaip tik įnikau į šito pono biografiją. Kaip bebūtų, fantaziją turėjo lakią vyrutis. Kaip kitaip.

Kai jau pradėjau gyventi be gerklės skausmo, išvykau pasižmonėti:) Žurnalo „Vestuvės” redaktorė sukvietė būrį planuotojų pavakaroti. Taip įvyko pirmasis respublikinis vestuvių planuotojų susitikimas. Patirtimi, nuotykiais pasidalinom, o, dievai, nebloga knygelė iš visų istorijų išeitų. Ir aš apie tai pamąstysiu:)

1470037_10201521159930626_1103893214_n

Penktadienis rajone buvo kotletukų diena. Čirškinau juos išsišiepusi. Iš namų nekišau nosies, o štai šeštadienį iškeliavau į Vidiškio dvarelį, kuriame prieš tai neteko pabuvoti. Taigi trumpai apie jį, nes, jei aš dar ten nebuvau įkišusi savo nosies, tai, tikėtina, ir daugiau dūšelių apie jį nieko nežino. O ir internete apie šitą dvarą biednai, biednai parašyta. Šeimininkas sako, kad reklamuoti labiau ir nesiruošia, darė viską kaip sau, apie verslą pradėjo galvoti tik tada, kai dvaro sienos stovėjo atstatytos.

PANO_20131221_141902

Vidiškės yra visai šalia Ignalinos, pavažiavus vos porą km Didžiasalio keliu. Sakyčiau, gal koks 120 km nuo sostinės, 1,5 val. kelio. Mane šiek tiek sunervina tai, kad dvaro pastatai stovi pačiame kaime. T.y. jo pakraštyje, bet jau diskotekos iki paryčių lauke neiškelsi. O ir kai kurie pastatai kaimynystėje dvarui romantikos nepriduoda. Bet viskas aptverta, be to apžiūra vyksta žiemos metu, tikėtina, kad sužaliavus medžiams tas vaizdelis aplink tvorą pasikeičia neatpažįstamai. Aš vaizduote nesiskundžiu, tai vizijose viską galų gale pamatau neblogai. Geriausiai mane nuteikia parkas, esantis kitoje pagrindinio pastato pusėje. Natūralus, šiek tiek gūdus, eglėtas, skarotas, su senu, kol kas neveikiančiu, apsamanojusiu fontanu centrinėje dalyje. Tobulų nuotraukų čia galima padaryti nesitrenkiant niekur toli už dvaro ribų. Už tvoros matosi ežeriukas. Pakrantė sutvarkyta, tad kitą dieną labai norintys gali ir išsimaudyti.

IMG_20131221_141430

Viduje gausu antikvarinių baldų, paveikslų ir kitų interjero detalių. Salėje maksimaliai gali tilpti 60 asmenų, mano nuomone, šokiams pokiams vietos jau kaip ir nebeliks. Virtuvė yra, dvarininkas turi rangovą, su kuriuo paprastai bendradarbiauja, bet nėra prieš kitus maitinimo  tiekėjus. Apvalių stalų nėra, tuo turėsit pasirūpinti patys, jei tik geidausit. Dalis kambarių tikrai išpuoselėti, kiti – sutvarkyti, bet ne stebuklingi. Kai kur trūksta plintusų ar dar ko nors. Bet visur yra vonios kambariai, švaru. Po du žmones kambariuose galima suguldyti 38 galvas. Bet, esant poreikiui, gerai išsimiegoti čia galėtų ir 50 asmenų. Pusrytukas į dvaro kainą neįskaičiuotas. Sakyčiau, gana išsamiai aš čia, ar ne?

IMG_20131221_143709

IMG_20131221_143727

IMG_20131221_144323

IMG_20131221_144437

O šiandien bėgau į susitikimą su Šarūnu ir Jurgita. Pirmakarčiai. Smagiai sau paplepėjom, todėl grįžusi su gera nuotaika, išviriau didžiausią puodą plovo. Jergau, Jergau, gi pasninkauti dabar reikėtų. Kraunam dovanas su Vytuku į maišą ir keliaujam pas draugus kalėdoti, nes poryt visi išsilaksto į visas Lietuvos puses ir kas čia žino, gal pasimatysim tik kitais metais.

A galit patikėti, kad mano namuose vis dar nėra eglutės? Tiek jų pamatau per dieną facebook’e ir instagram’e, kad, atrodo, lyg ją ir turėtumėm.

Blogybių šią savaitę neturiu. Nu, tokių, kad galėčiau viešai paloti:) Gal ir gerai. Kalėdos!

Lapė