Sekmadienio skaitiniai. Kada pražys kaštonai?

Kava su pienu. Vieną puodą ant manęs ir vargšiuko mano Toshibuko šiandien netyčiom suvertė KASKAS Darius. Bet nepykstu ant jo. Gaila tik, kad kelnių kitų neturėjo, būčiau persirengusi. Nieko, per susitikimą kvepėjau kava su pienu. Kažkada buvo serialas „Moteris, kvepianti kava”.

Taigi, kad kava. Sekmadienio naktys yra skirtos mokslams ir straipsniams. Bet vietoj to, kad dabar išsamiai studijuočiau skaitymo strategijas, kažkodėl sėdžiu čia. Matyt, susiformavo įprotis.

Mano lenkė draugė šiandien veža mane namo iš susitikimo ir sako, kad nebeaploju nieko blog’e. Ir ačiū dievui! Kuo mažiau nervų ir pykčio, pageidaučiau. Bent iki sezono vidurio. O, va, sezono atidarymą darysim jau ateinantį penktadienį. Kas iš dirbančių vestuvių srityje apie tai dar nežinot – rašykit, pasakysiu, kas kur ir kaip. Pasipažindinsim, draugiškai pasiglebėsčiuosim, sumanymais pasidalinsim ir gal dar šiek tiek atsipalaidavę palinksmausim;) Istorija žino atvejų…

O kol kas bėgdama į Vingio parką stebiu užmatytą kaštoną. Ne tik dėl to, kad man būtina, aš reikalauju, man reikia, kad jie žydėtų nuo gegužės 11 d. iki 25, bo vestuvių tema tokia ir tie lėtai, labai lėtai didėjantys pumpurai mane šiek tiek neramina, o todėl, kad pabučiavus ką nors po žydinčiais kaštonais – meilė truks amžius. O, va, jei nespėsi iki jie baigs žydėti – batai, galėsi laukti kito pavasario. Nenoriu laukti kito pavasario:( Noriu bučiuotis daug ir saldžiai dabar. Taigi, kaip šiandien perskaičiau Rimantės Kulvinskytės šauniam parašyme, būtų gerai, kad pagaliau TU: „arba kakotum, arba liptum nuo puodo, ir kaip tikras vyras pažvelgtum man į akis.”

Tai spėkit, kada pagaliau sužydės tie kaštonai?

Lapė