Panašu, kad aš Naujus Metus turėčiau švęsti būtent per Velykas. Bent jau šiais metais, kai kažkas jomis prasideda. Dar šiandien, merkdama kiaušinius į svogūnų lukštų viralą, supratau, kad jos man visada kvepia tuo šiltu svogūnų šutiniu. Jau daug metų taip marginam margučius. Kartais pririnkdavau kieme sidabražolių, samanų, šakelių, akmenukų ir velykaičiai gaudavosi tokie gamtiški. Šiais metais, deja, paslapčia nudraskiau anytos kambarines gėles. Ups! O ką daryt, kad pavasaris mūsų pusnyse? Seniai, seniai, kai visai dar mazgė laksčiau, visas anūkų pulkas susirinkdavom pas Babą su Dėdeliu (daugiau negirdėjau, kad kas taip vadintų senelius) ir dažydavom margučius spalvotais lakais. Gražiausiai nudažęs visada gaudavo atlygį. Nepamenu jau rubliais, vagnorkėm ar litais. Nes buvo viskas senokai…
Čia mūsų su sūneliu šiūmetiniai
Savaitė pralėkė ir ačiū die. Darbo buvo iki kaklo. Atidavėm krūvą kvietimų. Su vienais niekaip nesusitvarkom, bet pailsėsiu dar dienelę ir gal viskas baigsis gerai. O pirmosios sezono vestuvės jau šeštadienį.
Ir kultūros nedaug buvo prabėgusioje savaitėje per tuos darbus ir sveikatos mažai liko, bet vieną naktį padoriai išsimiegojau ir kažkaip prašviesėjo.
Trečiadienį žaidėm mano mėgstamą petankę „Kablyje” (https://www.facebook.com/vilniauspetanke?fref=ts) per draugo Ginciaus gimtadienį. Ir turiu pasakyti, erdvė gimtadieniui ten tobula. Aišku, jei nereikia nieko išlaižyto, sterilaus. Barelis nebrangus ir su šaunia kompanija ten tikrai neliūdėsit. Trust the Fox. Manau, ten užsuksim dar ne kartą.
O aš petankę siūlau kartas nuo karto savo vasarinėms vestuvėms. Kai darom lengvą, nevaržančią žmonių šventę gamtoje, sodyboje ir pan. Petankė ir aitvarai – mano mėgstamiausios veiklos.
Jaunikis Marius ruošiasi. Foto: Joana Buividaitė
Simobiliška, Velykų išvakarėse pradėjau vėl skaityti „Faustą”. Ogi nebuvau užfiksavusi, kad visas ten prasideda per Velykas. Žodžiu, kai taip viskas sutampa – turi atsitikti kažkas įdomaus ar ne?
Tai su atgimimu. Imkit ir atsinaujinkit.
Lapė