Atsibundu šiandien, o lauke vėl žiema, nesikeikiant. Kiek gi galima. Čia, man atrodo, bandoma mano kantrybė. Vakar gavau pasiūlymą išpūsti į Turkiją vien dėl saulės ir jūros. Nemėgstu tos šalies, bet jei ne valdžia (cha, cha, cha), tai oras verčia iš čia bent trumpam emigruoti. Velnias, norėčiau vėl nueiti į „Išvarymą”. Taip, taip, aš žinau, kad tai jau manija ir neslepiu savo maniakinių polinkių:)
Grįžtan prie sniegų ir t.t. Šiandien pusnyje, va, radau šitą mažutį:
Bet iš tiesų, tai man šiandien verkiant reikia kažko tokio:
Nesuprantu, kaip čia atsitiko, nes visą žiemą laikiausi kuo puikiausiai, o dabar, panašu, per kelias dienas iškosėsiu visus plaučius. Taigi skubiai reikalingas daktarėlis, galintis vėl pastatyti mane ant kojų. Kuo skubiausiai.
Nu, gerai, gerai, jei ne daktarėlis, tai toks štai su puodu arbatos irgi pageidaujamas:
O kadangi Vyrukų tas pirmadienis, tai turiu pasakyti, kad vakar su viena savo pora lankiausi „SUIT supply” PC „Europa”. Darau tai, kai reikia ką nors įvertinti, apsispręsti ir t.t. Savo meilę šitai parduotuvei išpažįstu jau kelinti metai, visiems savo jaunikiams rekomenduoju traukti tiesiai ten, bet nuolaidų neturiu, o gaila… Kita vertus kokybė man jų patinka. O siaube, kalbu apie tuos kostiumus taip, lyg pati ruoščiausi juos dėvėti. Bet, jei atvirai, geriems kostiumam jaučiu savotišką fetišą. Nėra ko sėpti ir kostiumuotiems vyryčiams.
Eklektiškai čia šiandien. Bet lai tai kompensuoja šitą baisiogališką orą. Šilto vyriško šono paryčiais, tvirtų rankų, arbatos puodelio, kai jo labiausiai reikia ir nesibaigiančio įdomumo dviese linkiu Jums.
Lapė