Pasiruoškit žiūrėjimui. Gal dar prieš tai susiraskit „Baltic balkan” kokią dainą ir pasileiskit, man įkelti nepavyko. Tris kartus atrinkinėjau nuotraukas ir su skaudančia širdim vis mažinau, mažinau jų skaičių, jei tai, kiek sudėjau į šią istoriją, galima vadinti mažinimu… Bet viskas man svarbu rodosi: ir plaukų sruoga, ir šermukšnio šakelė, ir daržovių pintinė. Gal todėl, kad viskas čia turi būti, viskas tą pačią istoriją pasakoja.
Gipsy, boho vestuvės buvo pasiutusiai trendy dalykas praėjusį sezoną ir dar bus 2017 metais. Man patinka viskas, kas natūralu, neišpūsta, tikra, gaivališka, paprasta, kas su gamta, o ne prieš ją. Skanu viskas. Ir žmonės tokiose šventėse mažiau įsitempę, daugiau švenčia, nei vieni prieš kitus plunksnas kedena. Tokia buvo Rūtos ir Alex tuoktuvių diena.
Rūta gerai prie meno, bet žino aiškiai, ko nori. Galėtų būti mažas generolas tai jau tikrai. Bet geras žmogus. Pamišusi dėl maisto vartojimo kultūros, šitas tvarinys – https://feedmysister.com yra jos ir sesers bendra kūryba virtuvėje ir už jos ribų, todėl reiklumas maisto tiekėjams buvo išskirtinis. „Nakcižibis” – puiki sodyba, tik galėtų lanksčiau žiūrėti į savo maitinimo tiekėjo atsivežimą, nes štai tokiais atvejais jų pačių virtuvė nesusitvarkytų niekada. Faktas. Ir taškas. Perspėjimas. Žiūrėsim, kaip situacija keisis šiais metais.
Su Alex nespėjau taip stipriai susidraugauti ir jo pažinti. Atsimenu tik, kai didžioji dalis svečių, važiavę užsakytų autobusu, staiga su visu autobusu dingsta Varėnos miškuose, štai tada jam labiausiai reikėjo mano palaikymo. Autobuso vairuotojas tiesiog pasiklydo. Nepaisant to, kad jau yra buvęs sodyboje. Vyriškis man telefonu negalėjo paaiškinti, kur jis yra, tai išgelbėti pasiklydusių žmonių kaip ir negaliu. Negana to, šitas didelis autobusas bandė apsisukti ir sėkmingai užstrigo Dzūkijos smėlynuose. Valio! Siunčiu kelis ekipažus pargabenti svečių. Važiuoja ir virėjas ir padavėjas, ir mano asistentė. Užsieniečiams nuotykis, atrakcija, damoms – stresas, kad nespės pasipuošti prieš ceremoniją. Aleliuja! Pasitaikė rimtesnė mašina. Sustojo. Ištraukė autobusą. Kas bebūtumėt, gerieji žmonės, jūs mano vasaros didvyriai. Aišku, ceremoniją vėlinom. Metrikacijos darbuotojai į akis negalėjau pažiūrėti, o ponia tą dieną Aleksą Lemaną dar turėjo sutuokti. Bet geros širdies Varėnos metrikacijos darbuotoja. Yra ir bus. Nuvešiu jai prie progos saldainių ir gėlių.
Gerai, pereikim prie vaizdų, nes man viskas čia dailu. Gal negalima apie savo projektus pačiai taip kalbėti, bet, kad tikrai. Pažiūrėkit patys. Justino Rimeikio aka „Balti rėmeliai” nuotraukos.
Paprastai taip nedarom, bet šį kartą gavosi, kad mes ruošėmės ten pat, kur ir jaunieji su visais svečiais. Perspėjau klientus, kad matys buitiaką. Nebuvo prieš. Gal ir gerai. Tada kai kuriuos sprendimus gali kartu priimti, toks dalyvavimas rimtesnis jaučiasi. Rūta atvažiavo iš ryto, aplinkui zuja. Sakau: moterie, gal eik ežere išsimaudyti. Gera nuotaka, paklausė. Ryte, prieš vestuves ežere nusimaudžius, 100 sėkmingų santuokos metų garantuoti. Lapės išmintis. Bet pažiūrėkit, kaip tai gražu, kai visa vestuvinė foto istorija ne nuo paskutinių makiažo štrichų prasideda. Ar ne?
Tuo tarpu… Lapės kontora pluša po 6 prakaitais. Darėm viską pačios. Asistentės, praktikantės, net buvusi nuotaka, puiki ateities gėlininkė Agnė – visi darbavomės iš peties. Kadangi fotografas Justinas į šventės vietą atvyko pakankamai anksti, pagaliau, nors vieną kartą turim įamžintą visą pasiruošimą. Dokumentika, verta aukso.
Spalvotas, ilgas vėliavėles vestuvėms siuvo Rūtos anyta, Alex mama. Nepakabinti jų negalėjom. Tiek gerų norų, širdies įdėta. Gal kiek mažoka galutiniam rezultatui, bet tiko mums spalvos į bendrą koncepciją. Kad vargo nebuvo pakabinant, negaliu pasakyti… 🙂 Lempučių labirintą pirmą kartą bandė kabinti „Choco lemputės”.
Išsimaudžiusi nuotaka, kadangi laiko sau turi sočiai, nes niekur nereikia skubėti, keliauja su dukterėčia ceremonijos vietos miškuose apžiūrėti.
Iš vakaro, kol ruošėmės šventei, ceremonijos vietoje prigrybavom visą maišą grybų. Tik vakarienei gaminti laiko nebeliko…
Štai čia. Kol kas tuščia. Bet tik kols kas.
Tania, mūsų švelnumo fėja, imasi ruošti nuotaką.
Į šventės vietą atvyksta jaunikis.
Bučiniai.
Darbų apžiūra ir įvertinimas.
O štai gražuolė nuotakos suknelė – Rime Arodaky kūrinys.
Patikrinimas.
Pažintis su nuotakos mama.
Įstabusis „Nakcižibis”.
Pabrolys repetuoja savo kalbą. O gal ir ne.
Ernesta blizgina auksus:)
Viskas dėliojasi step by step.
Patikrinimas Nr 2.
Dvigubas patikrinimas.
Už spaudos darbus buvo atsakinga „Bruknės dizainas”. Draugystė mūsų amžina.
Jaunikis puošėsi Mark Powell kostiumu.
Paskutinės pasiruošimo minutės. Nuotaka puokšte patenkinta, tai, praktiškai, pusė darbo padaryta 🙂
Merginų pulkelis iškeliauja.
Jaunikis laukia.
Here she comes…
Asmeninės priesaikos vienas kitam. Verkiau tuo momentu gal net šiek tiek.
Ir svečiai verkė…
Muzikuoti per ceremoniją ir po jos sutiko vienas iš giminaičių.
Ir taip jie tapo vyru ir žmona.
Metas švęsti 🙂
Miško džentelmenų klubelis.
Klubelis vis dar veikia.
Tikrai nuotakos ir planuotojos meilė. Irgi per amžius.
Happy wife – happy life!
Štai mas man yra meilė…
Negalėjau šitos nuotraukos neįdėti 🙂 Visiška gerų emocijų dozė.
Ir pasiutusi nuotaka 🙂
Maistą šioms vestuvėms ruošė „Rib room”. Tie, kuriems rūpi, kad viskas būtų kokybiška ir gardu.
Dalyvavo ir vienas nekviestas svetelis. Kaip normaliam gipsy baliuje.
Škac, škac – niekam neįdomu…
Nepykit, merginos, nu negalėjau šitos neįdėti irgi 😀 Antras planas – tobulas.
Ponios duoda vaizdų 🙂
O tada, po vakarienės – un, dos, tres – fiesta prasideda!!!
Fiestą dar labiau įsuka ne kas kitas, o Lencas su „Baltic balcan”. Neįsivaizdavau jų vestuvėse, o dabar sunkiai įsivaizduoju vestuves be jų 🙂
Naktipiečiai ir… tortas!
Tai va taip. Bože, bože, sugrąžinkit mane atgal kas nors. Atsiprašau, jei kam per daug nuotraukų, bet aš noriu ir po kelių metų šitą istoriją žiūrėti ir viską, viską atsiminti. Rūta, laukiu Vilniuje, parašyk, kada grįžti, eisim miesto apžiūrėti 🙂 Un, dos, tres – fiesta!!!
Lapė