Ką tik ištryniau savo pasiteisinimą, kodėl nebeparašau tvarkingai kiekvieną sekmadienį. Tada prisiminiau, kad pačiai visokie tokie pasiteisinimai kitų blog’erių tekstuose visada būna daugiau nei nuobodūs. Tiek šia tema ir užteks.
Visa ši savaitė man ritosi kaip per kokius rinkimus. Lankiausi …
Šios vestuvės praėjo lyg pasaka. Nors gal labiau kaip geras XIX a. romanas apie meilę. Šiek tiek apie gražuoles princeses, šiek tiek apie Poną Tobuląjį, daug apie šeimą… Šita šventė buvo kaip iš tų laikų, kai žmonės eidavo pasivaikščioti po …
Gal prieš porą valandų grįžom iš Druskininkų. Pusiaukelėje pakeliu akis nuo knygos – visur rūkas. Sunkus toks ir lipnus kaip kondensuotas pienas. Robertai, sakau, o į ką tau panašus rūkas? Jis tik pažiūri į mane atlaidžiai ir pokalbis tuo baigtas. …
Kai susitikom pirmą kartą ir Povilas vis kreipdavosi į sužadėtinę Meile, Meile, niekaip negalėjau priprasti, kad tai merginos vardas. Tiesą pasakius, vienas gražesnių vardų, kuriuos gali tėvai sugalvoti savo kūdikiui. Štai taip prasidėjo mūsų draugystė, kuri tęsės gerus pusę metų. …