Elžbieta ir Rišard. Sicilija

Visada su džiaugsmu grįžtu į Siciliją. Ypač su poromis. Atostogauti beveik nemoku, mano antras vardas – veikti, taigi man smagiau keliones derinti su darbu:)

Vestuves derinti su trumpomis šeimyninėmis atostogomis puiki išeitis tiems, kurie nėra tikrai, ar nori puotos su visais jai būtinais atributais. Pasakysiu atvirai, pati rinkčiausi tokį variantą. Aišku, visada ta kelionė šiek tiek išvargina, automobilių nuomos ir panašiai, bet jau kitą dieną po atvykimo situacija ima taisytis ir prasideda šventė. Taip, taip, visos tos dienos, praleistos su pora yra šventė. Ypač šiais laikais, kai visi esam dingę darbuose, facebook’uose ir t.t. Gyvas, tikras bendravimas yra vertybė. Ir visada bus.

Šiandie noriu papasakoti apie Elžbietą ir Rišard. Kai su jais susitikome pirmą kartą, vestuvės užsienyje kažkur tarp svajonių kirbėjo, bet patvirtintas buvo pobūvio Lietuvoje variantas, net išsirinkta vieta (tarp kitko, itališkas restoranas – čia likimas, ne kitaip) ir planavimo darbai buvo beįgaunantys pagreitį, kai vieną dieną Elžbieta su Rišardu tiesiog ėmė ir persigalvojo. Būna, pasitaiko. O tada jau skambinau Simonai į Italą, suderinom datą, gegužės mėnesį viešėdama Sicilijoje su kita pora išrinkau mylimiesiems bažnyčią ceremonijai, judinom, krutinom reikaliukus ir štai kas mums gavosi. Dalinuosi Tomo ir Luko nuotraukomis bei pasakojimu. Ar norėčiau atgal? Aišku!

tl_13

tl_14

tl_15

tl_16

Tradiciškai. Vestuvių rytą apsilankymas pas vietinį barzdaskutį.

tl_19

tl_21

tl_23

tl_27

tl_28

Nuotakos šukuosena ir makiažu rūpinosi visada geros nuotaikos, dirbanti spačiai kaip bitė, pati graži kaip velnias – Gintarė Pietutytė.

tl_33

tl_35

Tėvų palaiminimas man dažnai atrodo toks nenatūralus, lyg priverstinis. Bet ne šiuo atveju. Ir Rišardo ir Elžbietos santykiai su tėvais pavyzdiniai.

tl_38

Elžbietai suknelę sukūrė dizaineris Egidijus Sidaras.

tl_39

tl_40

tl_45

tl_41

tl_50

tl_58

Liepos mėnesį Sicilijoje tikrai karšta:)

tl_60

Paskutiniai pasiruošimo akcentai.

tl_61

tl_62

tl_63

Besijaudinantis jaunikis.

tl_64

Ir nuotaka su tėčiu įeina į bažnyčią.

tl_66

tl_68 tl_69

Kartais už jaunuosius džiaugiesi, va, taip:)

tl_70

tl_71

tl_73

tl_76

tl_77

tl_88

tl_92

tl_96

tl_99

tl_100

tl_102

tl_108

tl_109 tl_110

tl_113

tl_118

tl_124

tl_123

tl_129

tl_133

tl_131

tl_140

Sesutės

tl_151

tl_153

tl_155

tl_156

tl_157

tl_160

tl_163

tl_165

tl_166

tl_167

tl_169

tl_170

tl_174

tl_176

tl_179

tl_182

tl_181

tl_189

tl_190

tl_193

tl_194

tl_195

tl_196

tl_198

tl_199

tl_203

tl_204

tl_205

tl_209

tl_207

tl_210

tl_211

tl_212

tl_216

tl_217

tl_218

tl_220

tl_224

tl_223

tl_231

tl_233

tl_237

tl_239

tl_242

tl_243

tl_245

tl_246

tl_247

tl_248

tl_250

tl_256

tl_268

tl_266

tl_277

tl_276

tl_278

tl_282

tl_287

tl_290

tl_296

tl_299

Va ir mes ten buvom. Alų, midų gėrėm, burnoj turėjom, kaimui miegot neleidom, ryte vos į lėktuvą Luką su Tomu nuvežti spėjom. Ech, kad dabar kas nors kruopelytę to vasariško karščio padalintų. Semčiau rieškutėm. Ilgai ir laimingai Elžbieta, Rišard. Važiuosim į Siciliją metinių švęsti:)

Lapė