Kai ant „Katės ūsas” dizainerės kuriamų kvietimų į Jolantos ir Rimanto vestuves atsirado krūva citrinų – net nenutuokėm, kad gegužės mėnesį tiek jų pamatysim Sicilijoje gyvai. Tai buvo pirmas mano kartas Sicilijoj pavasarį. Daug sodrios, tamsios žalumos, drėgmės, daug kregždžių, mažai turistų. Saulės nepakankamumas. Bet tik iš pradžių. Planavimas vyko sklandžiai. Į Itala miestelį ruošiausi keliauti nebe pirmą kartą, o ir Jolanta su Rimantu kažkaip ramiai dėliojo svečių sąrašus ir savo norus. Faktas kaip blynas – vestuvės kelionėje nėra vien tik pokylis, bet visos mažos, šiltos, šeimyniškos, draugiškos atostogos. Mes su pora į atostogas išsiruošėm keletu dienų anksčiau, kad iki susirinks svečiai spėtumėm įsijausti į pietiečių gyvenimo ritmą, skonius, spalvas ir kvapus. Taip sutrumpinom kelią iš Trapani oro uosto iki vestuvių vietos ir mažumėlę pailsėjom iki užvirė pagrindinis pasiruošimas. Pasakočiau iki išnaktų mūsų nuotykius, bet geriau ten vieną kartą tiesiog nuvažiuoti. Jei vis dar abejojat – dalinuosi Ritos Bačytės nuotraukomis. Kiekvieną kartą nukanku iki tų kalnų vis su kitu fotografu ir kiekvienas to krašto istorijas papasakoja savaip. Kiekvieną kartą nuostabiai.
Taip Italoje išaušta vestuvių rytas
Visiems rekomenduoju, kiek įmanoma vėliau daryti pačią santuokos ceremoniją vien tam, kad galėtumėt be streso pasimėgauti šventinės dienos rytu. Gi todėl ji ir šventinė. Jolanta, Rimas ir mažasis Rojus tą rytą išsiruošė prie jūros pabėgioti.
„Le Giare” viešbučio siela – Simona padėjo mums ne tik su visais svarbiausiais vestuvių reikalais, bet ir suderino Rimantui pasiruošimą autentiškoje, sicilietiškoje barzdaskutykloje.
Liudininkas laukia savo eilės:)
Vietinė ponia stebi lietuvaičius.
Esspressssssssso! O taip!
Tuo trapu viešbutyje… Ramiai sau ruošiasi nuotaka. Viena iš geriausių draugių – Agnė Lukošiūtė – pasirūpino nuotakos šukuosena. Nuotakos brolio antroji pusė – makiažu. Man patinka, kai viskas šeimos-draugų rate – cosa nostra.
Elegantišką suknelę ir galvos papuošalą Jolantai sukūrė Egidijus Rainys.
Puokštytę dariau aš. Kai pamačiau Egidijaus sukurtą galvos papuošalą buvau mažumėlę sunerimusi – nerasiu tokių gėlių, o maišalynės negaliu pakęsti. Taigi, buvom su Jolanta nusprendusios, kad naudosim tik lapus. Didelius, žalius lapus. Kadangi nusileidusi į vietinį gėlių saloną niekaip nesulaukiau automobilio su gėlėmis, turėjau sočiai laiko apsidairyti, kas ten dar yra. Ir taip atradau gardenijas – svaiginančio kvapo gėles, kurios forma buvo veik identiškos galvos papuošalo gėlėms. Man tiesiog pasiseka, kai visai nesitikiu:) Po vestuvių keletą dienų dar likau pailsėti „Le Giare”, tai susitempiau veik visus vazonus, likusius nuo vestuvių į mūsų kambario balkoną. Vargšės gardenijos, nuleipo, neatlaikė sicilietiškos saulės karščio.
Šita apžvalgos aikštelė – Itala miestuko vizitinė kortelė, ne kitaip.
Kol jaunieji fotografavosi – svečiai spėjo susirinkti į ceremonijos vietą. Ir laukė.
Žiedų pagalvėlės jau taip nuobodu… Tam galit panaudoti absoliučiai viską, ką mielo randat savo aplinkoje.
And here comes the Bride… Lydima brolio.
Ir vėl nuotraukų kiekio sumažinti nesugebėjau, nors tu ką. Bet, kad gražu man viskas. Tos šypsenos natūralios ir tas paprastumas visa ko. Iki laimės tiek nedaug, o kartu tiek daug reikia. Ne kiekvienam duota.
Love. Peace. Labanakt.
Lapė