Tikrai būna mano darbe šiltų susitikimų. Su Kristina ir Saulium jis būtent toks. Kažkaip nuo pat pradžių turėjau įtarimą, kad Saulių pažįstu iš anksčiau, sakau: gal tu mano draugės pusbrolis? Gal mano? Bet spėjimai nepasitvirtino. Tačiau kažkas tarp mūsų trijų tikrai yra:) Džiaugiuosi galėdama pristatyti šių dviejų linksmų, nuoširdžių žmogučių vestuvių istoriją, nes man vien juos prisiminus pasidaro šilta. O šilumos šiandien, nesakykit, trūksta;)
Kaip mūsų šventėje atsirado balandžiai nebeatsimenu. Gal Kristina norėjo jų po bažnyčios, o tada aš, nenorėdama pradėti mūsų draugystės protestais, atlaisvinau savo fantazijos vadžias ir pasiūliau jų paleisti į dangų daugybę. Jei jau pranešti žinią pasauliui, tai ne su vienu balandžiu. Ir ne su dviem. Taip balandėliai nutūpė nuotakos puokštėje ir jaunikio švarko atlape, „skraidžiojo” visoje dekoro linijoje. Paukštukai pasiekė svečius kartu su kvietimais, vėliau išlydėjo juos su dovanėlėmis. Kadangi ruošėmės švęsti „Apvalaus stalo klube”, ne kokioje kaimo gryčioje, tai prie paukštukų dar pridėjom šiek tiek aukso, nes liepos 6 d., švenčiant Mindaugines, be karūnų apsieiti nebuvo įmanoma. O kai dar pilių pilis už lango… Džiaugėmės bijūnų sezono pabaigtuvėmis ir išnaudojom juos floristiniam dekorui. Na ir, aišku, kaip be plunksnų, kai šventė tai dviejų paukštukų…
Žodžiu, patys pažiūrėkit, ką užfiksavo Roberto Daskevičiaus foto kamera. Ech, buvo vasara…
Štai va ir va kaip šventėm. Tikrai neliūdėjom ir be vedėjo apsiėjom, iš Trakų išvažiuoti nenorėjom:) Ech, grąžinkit man kas nors vasarą… O kas dar nematėt Kristinos ir Sauliau vestuvių filmuko, tai spauskit čia: http://vimeo.com/76424508