Jau tuoj, tuoj prasidės 2014 metų vasara, o aš skubu dalintis pirmosiomis praėjusių metų vasaros vestuvėmis.
Man visos vestuvės, prie kurių pridedu bent letenėlę, turi kažkokią specifinę nuotaiką ir spalvą. Bet kurti man labiau patinka spalvotas emocijas, ne dekorus… Viso to užuomazgos atsiranda pirmųjų susitikimų metų, vėliau teminiai ryšiai mainosi, sukasi, tirštėja ir susikristalizuoja į tai, ką išvystu šventės dieną ir galiausiai vestuvinėse nuotraukose. Savaime suprantama, mano pajutimai yra visiškai subjektyvūs ir savo lakiai fantazijai leidžiu klajoti nevaldomai, tad daugelis istorijų yra sukurtos, bet aš noriu tikėti, kad tai, kas pamatyta širdimi, yra tiesa.
Viktorija ir Rimantas yra labai skirtingi. Viktorija yra įkūnytas absoliutus, kuklus, trapus moteriškumas. Kaip guboja, kurių šventėje nestigo. Šios gėlės derėjo prie „Tony Resort”, kur buvo švenčiamos vestuvės, pušynų, bet labiausiai – prie Viktorijos asmenybės. Tai, kaip ši nuotaka kalba, kaip tyli, kaip pasuka galvą turėtų būti aprašyta vadovėliuose. Tokios kadaise, mano manymu, būdavo karalienės… Ne valdovės, o ramios, išmintingos, mylimos karalienės. Tačiau karališkos šventės nesiruošėm daryti. Norėjom romantikos, vėjelio, išsiilgtos per žiemą visų atspalvių žalumos, miško, lengvumo, stiklo, šiek tiek saldėsių ir svaigių kokteilių, svečiams dovanojom meilės prieskonius, kuriais jie galėjo pasigardinti namuose gaminamus patiekalus. Norėjom, kad nebūtų įtampos ir susikaustymo, kad grotų gera muzika ir kitą dieną nesinorėtų išsiskirstyti. Bet gal apie viską iš pradžių? Tad dalinuosi Eva Grin Photography nuotraukomis.
Štai tokią istoriją papasakojau Jums šiandien. Įkvėpė mane graži, saulėta pavasario diena. Tikiuosi, su Viktorija ir Rimantu greitai susitiksim.
Gražaus vakaro visiems.
Lapė