Grįžau Lietuvėlėn. Elžbietos ir Rišard vestuvės Sicilijoje buvo vienas smagiausių šios vasaros nuotykių. Nes buvo mažiau interneto, mažiau skambučių, daugiau laiko sau, žydras vanduo, karšta saulė, geras maistas, vien ko verti prisirpę, per barzdą varvantys arbūzai…
Fotogfarai Tomas su Luku dar Italijoje, tad atsiuntė man vietoj atvirlaiškio juodai baltą anonsą. Ar aš happy? Labai. Dalinuosi:)
Čia veik privalomai visus jaunikius siunčiu. Simona, „Le Giare” viešbučio geroji dvasia, pasakojo, kad gal 5 vienos šeimos kartos barzdas skuta ir geriau už vietinius laikraščius žinias perduoda.
Ne nuotaka, o perceliano kokis tai kūrinėlis mūsų Elžbieta. Į jaunavedžių bokštą Rišard kiekvieną ankstyvą rytą kopdavo su padėklu pusryčių. Tai vadinama meile. Elžbietai suknelę sukūrė Egidijus Sidaras, mados namai „Cantas”.
Vestuvių fėjos:)
Čia mes su Auručka džiaugiamės, ką tik į bažnyčią palydėjusios nuotaką ir jos tėtį. Taip atrodo meilė darbui ir kolegei, ir džiaugsmas kitų žmonių laime.
Įpusėjus šventei muzikavo jau ne tik muzikantai. Programoje ekspromtu sudalyvavo ir dalis svečių.
Taigi, čia tik mažas anonsėlis, rudeniop bus visa smagi istorija. Kol kas vis dar adaptacinis periodas ir bandymas susitvarkyti su darbų darbais. Bėgu. Iki.
Lapė