Vakar buvau mielam maloniam renginy. „Ingrid Inži Couture” mados namai pristatė naują vestuvinių suknelių kolekciją. Dėl tos couture dalies tai dabar, kai jau gimęs „Vilnius Fashion Hub” ir tenka pasėdėti paskaitose, galėčiau ginčytis. To žodžio definiciją galima rasti net internete, tai to prabangaus rankų darbo tiek jau daug nemačiau ant suknelių, brylikai nežibėjo, kruopštus, kažkoks išskirtinis siuvinėjimas nekėlė alpulio… bet vistiek išėjau iš „Grafo” galerijos geros nuotaikos.
Ingrida man patinka. Labai šilta moteris, priima kritiką ir stengiasi pasitaisyti. O dabar dar ir švyti visa. Meilė daro stebuklus:) Esam su ja kalbėjusios apie praėjusių metų katastrofišką pristatymo režisūrą ir tai, kad suknelių nebuvo galima įžiūrėti. Šį kartą viskas kitaip ir viskas daug geriau. Kamerinėje galerijos erdvėje modeliai šiugždeno suknelių audiniais kiekvienam po nosim, labai norit galima buvo ir paliesti, padoriai nufotografuoti išmaniuoju. Man šita pristatymų tendencija patinka. Modelių šukuosenos ir makiažai neblaškė dėmesio, buvo santūrūs, tuo ir nuostabūs. Vyravo stilistinis vientisumas. Tačiau… jei visai neutraliam žmogui parodytum Ingridos, Aurelijos Beliakaitės, „Tiulio fėjos” ar „Orelli” kurtas sukneles – sunku būtų identifikuoti, kurios yra kurios. Aišku, kiekvienoje iš jų yra perliukų: „Inži” kelnių ir palaidinės ansamblis nuotakai, Aurelijos antpečiai suknelėms (su jais nuotaka natūraliai tampa šeimos generolu?) bei kelnių ir korseto derinukas, „Orelli”… oi, šitie mados namai neturi visai išskirtinio braižo, tik naują įvaizdinę infantilią, neįkvepiančią, statišką fotosesiją (Mindaugai, tu geras žmogus, nu kodėl?). Gal, kad nuolat verdu šitoje rinkoje, vestuvinės aprangos srityje Lietuvoje man trūksta kitoniškumo, drąsos, mažiau fėjų ir princesių, daugiau charakterio ir stiliaus. Gaivus vėjas papūtė iš Hub’o kaimynų MAS 924, nebijo pankuoti Robertas Kalinkinas, drąsiai karpo, nėriniais, perlais apdėlioja savo karalienes Liutauras Salasevičius, iš bendros masės tikrai išsiskiria Airida Skrickienė, kuri nuolat ieško naujų formų, Egidijaus Rainio korsetai ir didžiulės gėlės. Monika Solomine, aš atsimenu mūsų vieną pokalbį prie baro per brolio vestuves, kai man žadėjai sukurti kažką kitokio, tai žinok, aš vilties nepraradau…
Bet grįžkim prie „Ingrid Inži”. Apžiūrėjau iš arti – siūlės kokybiškesnės, medžiagos taip pat. Kai kurie audiniai matyti jau kitų dizainerių kolekcijose, bet čia nieko nepadarysi – Lietuvėlė. Buvo tikrai įdomiųi modelių. Gaila šiek tiek auksu tviskančios finalinės suknelės, nes nuostabioji Karina pati savimi ją šiek tiek užgožė, tad labiau matėsi ji, o ne aukso siuvinėjimai ir aplikacijos. Pristatymo foto iliustracijas man paskolino Vincas Alesius ir už tai jam esu dėkinga.
Taigi, Ingrida, apkabinu, sveikinu ir nuoširdžiai džiaugiuosi, kad kuri ir tobulėji. Mergelės, galit drąsiai keliauti pas Ingridą. Kainos nuo 800 Eurų iki 1500. Jei tik neužsimanysit tikrų brylikų ant suknios:) Tada už kainas nebeatsakau.
Dar ne viskas.
Vakar pristatymę žvalgiausi ir man tokie visi susirinkę gražūs pasirodė, kad net susigėdau, bo aš per tuos lėkimus net savim pasirūpinti nebespėju. Džiaugiuosi, kad mūsyse atsirado spalvos ir džiugesys. Čia mano mylimiausi egzemplioriai.
Tai tiek. Laukiu kitų madų:)
Lapė