Kai visi lyg paklaikę bombarduoja užklausomis ir šaudo į tas pačias liepos, rugpjūčio dienas, mes su lenkaite Renata riedam mašina į Ingridos ir Jono vestuves ir galvojam, kad vienas gražiausių laikotarpių tuoktis yra ankstyvas spalis. Aš visada balsuočiau už gegužį, bet spalis taip pat turi savo sodraus, gilaus, šiek tiek mistifikuoto žavesio. Krenta lapai auksiniai… Kvepia kaštonais, norisi šildytis glėbyje ir bučiuotis iki apsvaigimo… Toks, va, ir buvo praėjęs savaitgalis.
Kažkas iš karto po Naujųjų Metų užgiedojo: sezono spalva bus marsala ir nuotakos patikėjo. Kartais atkalbėjau, kartais – nepavyko. O rudeniui šita spalva labai tinka. Rudai raudona. Sodri ir tiršta. Ir vynu nusidažo vestuvės. Ir šilta. Ir gera. Kai ruduo skleidžias už lango…
Iš viso šito ir kūrėm Ingridos ir Jono šventę. Kaip mums pavyko? Ogi taip. Dalinuosi Nakučių fotoistorija, kuri geriausiai viską jums ir papasakos. Susišildykit. Apsikabinkit. Bučiuokitės:)
Tai, va, toks, va, kilometro ilgio anonsas gavosi. O ką daryt, jei viskuo norisi pasidalinti? Visiems, planuojantiems savo vestuves, palinkėčiau nebijoti visų metų laikų, nes kiekvienas iš jų į šventę įneša kažką savito. Kita vertus, nesvarbu, tuoksitės vasara, tuoksitės rudenį ar žiema, svarbiausia, kad meilė niekada nesibaigtų… O tai priklauso jau tik nuo jūsų…
Su meile
Lapė
P.S. Ar niekam kitam nebūna tokio stipraus noro įkristi į nukritusių lapų krūvą ir gerai išsivolioti? Ir taškytis tais lapais iki nukritimo? Nebūna? Hm…