Nepaisant to, kad naktimis sapnuoju išskrendančių paukščių pulkus ir pavienius juos matau dienomis, vis dar įnirtingai priešinuosi rudeniui ir vaikštau po šitą lietingą dieną įsispyrus nuogomis kojomis į botus. Dar ne, prašau, dar ne. Rytais jau ilgisi mūsų smėlis prie Baltojo tilto ir nieko čia nepadarysi. Bet žinau būdų pasišildyti. Saugau savo kompiuteryje tonas nuotraukų iš buvusių švenčių. Kaupiu jas kaip uogienes, bet tikrai dalinsiuos. Kaip ir šiandien. Mažutukas Baltų rėmelių anonsiukas iš Jorūnės ir Simo šventės. Buvo daug uogų, labiausiai bruknių. Buvo šilumos, šokių iki paryčių, daug geros muzikos ir gardžių kokteilių. Daug lempučių ir vėliavėlių. Ir nuostabių bijūnų. Susišildom?
Taigi čia tik anonsiukas. Visą istoriją su grožybėmis papsakosiu ilgais žiemos vakarais. Kai norėsis glaustis, valgyti blynus su uogiene ir gerti kakavą. Arba karštą vyna. O ką dabar? Dabar pabaikim sezoną. Iki uždarymo ne tiek daug jau ir beliko:)
Lapė