Sekmadienio skaitiniai. Karštymetis

„<…>mat pats gyvenimas jam toks šventas, kad nereikia su juo nieko daugiau daryti, tik jį gyventi, o rašymas – tai tik pavėluota mintis, tik įbrėžimas paviršiuje <…>”.*

Jau šermukšniai… raudoni. Ir pievos auksinės. If you know what I mean… Pats karštymetis darbuose, o ir ore. Visą vestuvių šeštadienį maudžiausi prakaite. O sekmadienis ir vėl nepriklausė man. Kaip dažnai taip nutinka. Vyksta visokie keisti dalykai: daugiaprasmiškos žinutės, išplaukę klausimai… Verda, verda, kunkuliuoja nematomos srovės. Man atrodo, nuo to karščio žmonėms šiek tiek maišosi protas. Ir man. Viskas taip… Kaip prieš audrą.

mindaugo
Maindaugo Rakštelio (www.rakstelis.com) foto.

Žaibuoja į mano televizijos bokštą Karoliniškėse kažkas it pašėlęs, nudažydamas rajono dangų purpuru naktyje. Ramiau pasidaro, kai išsikrauna telefonas ir tai tik trumpam. O vakar šalia bokšto kabojo toks ramus ir gražus mėnulis… Vėl pasiilgau lengvumo ir paprastumo, kai nereikia nieko žaisti. Norėtųsi gulėti pievoje dviese, kad ir pliaupiant lietui, ir tęsti dialogą, kuris abu augina. Tik tiek.

jonaspeterson-styled-02
Jonas Peterson nuotrauka. Toks jausmas, kad su juo gyvenam tam pačiam filme:)

Bet, kai taip karšta, malonūs netikėti pokalbiai įvyksta naktį. Be jokios trinties ir nepatogumo. Žodžių nepritrūkstam. Draugus todėl mylėti paprasta. Daug paprasčiau nei mylimuosius. Bet čia jau kita tema. Šiandienai užteks. Nepykit. Išeinu gyventi.

as

Lapė

* Jack Kerouac „Big Suras”.