Pagaliau atėjo vasara. Jau buvau sunerimusi. Aišku, šeštadienio naktį po atviru dangumi šilumėle nepasimėgavom stipriai, bet vistiek su Birute ir Julien pašventėm po atviru dangumi, pilnatimi, šokiais ir gera nuotaika pasišildėm ir ką mums… Bus prirašyta istorijų, kai baigsis sezonas. Nuotykių per vestuves – nors vežimu vešk. Nuo kūrybinių sprendimų puošiant sumaitotą tortą iki dingusių muzikantų – stresiuko į valias.
Kai pirmą kartą susitikau su šitais mielais, tikrąja to žodžio prasme, žmonėmis, galvojom apie rožinio gyvenimo idėjos išpildymą. Edit Piaf daina „La Vie en rose” jiems svarbi. Ir jums siūlau tos dainos paklausyti. Net klausimų nebuvo, pagal kokią muziką jie šoks pirmą šokį. Rožinė spalva mane persekioja šį sezoną:) Tik aš kamantinėjau, kamantinėjau juos, sėdedama „KASKAS”, menu kaip šiandien: kuo domisi, ką veikia laisvalaikiu ir tada… netikėtai pasiūliau pikniko stilistiką. Tiko ji Birutei su Julien organiškai, kaip man ryži plaukai:) Ir tada prasidėjo pasiruošimas. Birutė sutempė man visą močiučių, mamų turtą: krepšius, pagalvėles, krištolo indus, net vainikus pynė merginos mergvakario metu mano paliepimu… Aš visada sakau: geriau daugiau visko prisiruošti ir nepanaudoti, nei, kad trūktų medžiagos kūrybai. Nu ir va, kas gavosi:)
Dalinuosi „Miros foto” foto anonsu.
Oi, visko čia neišpasakosi taip greitai. Turiu grįžti prie darbų. Neilgai trukus vėl pasimatysim. Labanakt, lapiai.
Lapė