Na ką, mielieji, žiemos kaip ir nebūta:) Dar pora niūraus dangaus savaičių ir ganysimės vėl visi ant žolytės. Šeštadienį išslinkom su Vytuku po Vilnių pasibodzioti, tai ką jūs! Visi kaip kokie tarakonai iš savo pakampių išlindo, gatvėse veik Kaziuko mugė: kas už parankių, kas į vaikišką vežimėlį įsikibęs, jaunimėlis lentas Gedimimo prospekto šaligatviais jau gano, gatvės muzikantai pozicijas užsiima, kiaunės išsidabinusios plaukia it gulbės prestižine Vilniaus promenada… Gražu žiūrėti. Ir kvėpuoti lengva. Vėl pas mus Europa.
Tai kas gero, kas blogo ištiko mane šią savaitę? Daug visko. Ir su planuotojom pasimatėm, porą žodžių persimetėm, gardaus sidriuko paragavom „Vestuvės.lt” žurnalo redaktorės organizuotame vakarėlyje sidro namuose „Sarkozy”.
Miela vieta preparčiui, turiu pasakyti. Ir sidras tikrai gardus. Ne ta pornografija, kuria prekiauja daugelis…
Vėliau su seniai nematytais draugai midijas „Rene” kirtau. Ir dovanų nuo Dj Swix gavau. Dėkinga, Ignai, per amžius:** Va taip, nei iš niekur nieko:) Laimės buvo pilnos kišenės!
Aš sakau, reikia tik aiškiai kažko panorėti ir tai vienokiu ar kitokiu būdu įsigyvendins.
Patys mieliausi pietūs mane ištiko šią savaitę. Tokie pat mieli, kaip mano pusryčiai Essaouiroje. Su atvirais pokalbiais ir savimi pabuvimu. Kai paskui nebevaikštai, o sklendi virš žemės. Ir norisi toje būsenoje pasilikti kiek galima ilgiau, grimzti gilyn, svaigti ir prisiglausti…
Bet nereikia. Negalima. Nes ribas nustačiau ne aš. O mano antras vardas yra Prisigalvoti. Tada gali tekti vėl iš naujo pasikankinti. Šiais metais pažadėjau sau mažiau analizių – daugiau mėgavimosi. Tai lai teįvyksta tai, kas turi įvykti. Savo laiku.
Tada dar keliavom į mūsų šaunaus draugo Kamy albumo pristatymo fiestą „Lofte”. Patrypėm. Autografą gavom. Draugus reikia palaikyti. Ypač tuos, kurie repuoja angliškai. Kamy, mes tavimi labai, labai didžiuojamės!
Penktadienį pasakiau ne veiksmui ir varčiausi lovoje su knyga. Buvau pasiilgusi pabūti ramiai. Valgiau mandarinus ir skaičiau.
„<…> kad nusižudytum, norėti numirti nepakanka, dar reikia ir nebenorėti gyventi, o tai jau labai sunku: taip bodėtis gyvenimu, kur tiktai pasisuktum, kad nebeliktų ko jo prašyti.”*
Aš dar tiek jam turiu prašymų, kad man neramu darosi, kaip čia suspėti. Smagiausia yra žinoti, kad ryt vėl kažkas įvyks, kažką perskaitysi, paklausysi, pamatysi, sutiksi… Ir taip kasdien. Visiems ir kiekvienam.
O tada ištiko šeštadienis su Agnės gimtadieniu ir todėl Knygų mugėje su Auryte jau tik vaikų salėje ilgiau užtrukom. Nei jėgyčių, nei ką. Sukritom ir sunkiai bepasijudinom.
Ko galim tikėti kitą savaitę?
Nuostabios Simonos Krasauskienės sudarytos knygos „Nuotakos biblija” pristatymas. „Orelli” mados namų naujos kolekcijos pristatymas. Du gimtadieniai. Joga, tinklinis, darbai. Nes Lapė gali;)
Tai tiek. Einam ilsėtis. Be to, mano knygų mugė įvyko ryte, nes pajutusi įkvėpimą pagaliau susitvarkiau savo knygų lentynas, kurios verkė nuo persikraustymo. Tai turiu krūvelę dabar prie lovos, kurios prašosi perskaitomos kiek galima greičiau. Net nežinau nuo ko pradėti. Iki greito.
Lapė
*(Francoise Sagan, Pasiklydęs veidrodis, 104 psl. Baltos lankos, 2012)