Žodžiu taip. Tas visuotinis darboholizmas, apėmęs daugumą mane supančių žmonių, turi savų minusų. Pvz. aš pasigendu įkvėpimo. Tam, kad parašyčiau kažką gyvo, man reikia emocijų. Kokios, atsiprašant, asmeninės emocijos, kai aš turiu pasirūpinti kitų žmonių gera savijauta. Bet būtinai turiu papasakoti, kas man per šitas kelias savaites įvyko, nes mano dienose telpa bent kelių žmonių gyvenimai, patikėkit. Tai pasakoju viską padrikai. Kurie įvykiai prioritetiniai, kurie ne – sunku pasakyti. Apie kai ką jau girdėjot, bet bus ir naujienų. Ir, ech, šiaip man iš viso pastaruoju metu gaila, kad prabėgam visus smagiausius dalykus beskubėdami, dėl tų visų darbų besidraskydami…
„Išteku.lt” rengė seminarą poroms. Ir buvo smagu. Tikėjausi daugiau klausimų, bet gal nedrąsu buvo visiems, be to ir pranešimas mano pats pirmasis buvo. Aišku, po to laiškų sulaukiau, kuo labai džiaugiuosi. Antrą Velykų dieną panašia tema kalbėsiu Kaune. Kai turėsiu daugiau informacijos – būtinai pasidalinsiu.
O dar buvau pakviesta į „Verslios Lietuvos” organizuojamą renginį jaunimui – „Veržli Lietuva”. Sutikau iš karto, nes jau kuris laikas norėjau pasidalinti sava patirtimi, paskatinti žmones kažkokiu būdu suprasti, ką jie moka daryti geriausiai ir taip susikurti sau darbo vietą, o paskui pradėjau nerimauti, nes kalbėti turėjau ant tos pačios pakylos, ant kurios kalbėjo ir Mr. Guoga, Mr. Užkalnis ir kiti sunkiasvoriai vyriškiai, o aš? Ką aš? Aš tik Lapė. O Lapei pasišiukšlinti gi nesinori… Nesigavo viskas taip, kaip norėjau, bet šitą patirtį užskaitau šimtu procentų ir dar šiek tiek.
„VMG” rengia vestuvinį žurnalą-albumą. Nieko dar nežinau pati, bet turėtų būti cool. Jų loftukas yr nerealus, aš mėgčiau ten net gyventi. Ir… nuomuojamos patalpos vestuvėms. Kaina priimtina tikrai. Spėkit, ar nesurengsiu aš ten miesto vestuvių kurią nors dieną? Aš džiaugiuosi, neatsidžiaugiu, kad jūs, planuojantys savo vestuves, turėsit dar daugiau informacijos šaltinių. O, tarp kitko, prekyboje jau pasirodęs ir pavasarinis „Vestuvės.lt” žurnalas, kur mažą letenėlę pridėjau ir aš.
Nu ir linksmiausias, tiesą pasakius, nifiga nelinksmiausias, veikiau tragikomiškiausias mano pastarųjų dienų įvykis. Kažkurį šeštadienį klausiau „Kablyje” repuko. Aš mėgstu „Kablį”, nepaisant to, kad aš ten būnu, tikriausiai, vyriausia persona:) Buvo pusėtinai viskas, nes net ir po poros (nu gal šiek tiek daugiau) taurių „Jack Daniels Honey” lietuviškas repas retai man suskamba organiškai, susiruošus namo atsitiko didžiausia mano sezono gėda. Nesuprantu, kaip aš jų nepastebėjau, tų stiklinių durų, bet taip driokstelėjau kakta į stiklą, kad net žvaigždutės sužaižaravo. Bet čia būtų dzin. Būčiau sau ką nors suvapėjusi ir nėrusi per duris, tai ne, būtinai tai turi atsitikti, kai per tas duris bandai išeiti su Kažkuo?! Žodžiu, galvą man skaudėjo dvi dienas. Nesuprasi tik: nuo viskio ar nuo to bandymo duris atidaryti kakta. Eikit sau, kokia gėda:DDD Nu, bet dar kartą pasijuokim:)
https://www.facebook.com/photo.php?v=680455075326967&set=vb.132696356769511&type=2&theater
O dabar navynų navynos – panašu, kad kraustosi Lapė į senamiestį. Tikslų adresą pranešiu, kai jau galutinai sukirsim su patalpų šeimininkų rankomis. O kraustomės todėl, kad turim šaunių vestuvinių prekyčių, kurias norėsim išsidėlioti, nuomuoti, parduoti ir šiaip pagaliau su visais susitikinėti kaip padorūs miško gyvūnai:) Aš tai džiaugiuosi:) Tikiuosi, per ateinančią savaitę sukrausim visas prekes į internetą. Labiausiai džiaugiamės lemputėmis!
Ačiū Giedriui iš www.fotogandrai.lt už tą šeštadienį, praleistą befotografuojant mūsų rakandus:**
Tai gal tiek. Daug nerašiau, vakaras, sekmadienis ir šiaip.
Geros ateinančios savaitės.
xx
Lapė