Per paskutines dvi paras beveik 10 val. Praleidau traukinyje. Dievinu traukinius. Man patinka įsikurti kupe, patinka tas monotoniškas garsas judant vagonams, net kava su tirščiais, išvirta geranoriškos palydovės, man labai patinka. O dar kai miego trūkumas ir lengvas nuovargis kažkaip sutirština viską iki ricinos aliejaus konsistencijos, tai tada iš viso jaučiuosi kaip iš gero, šiek tiek snobiško romano.
Foto: Luke Woodford
Laukimas taip neliūdina traukinių stotyje, ko negalėčiau pasakyti apie oro uostus ar tą momentą, kai didelis laivas atsiplėšia ir uosto vartai tolsta mojuojant žuvėdroms. Apsibliaunu kiekvieną kartą, jau kažkada rašiau:)
Uuuuuu, sezonas atidunda savais bėgiais ir šiandien pagaliau vėl suvokiau, kad jau pasiilgau vestuvių. Gal todėl, kad vienas turėsiu lygiai už mėnesiuko, būtent apie jas pasikalbėti ir buvau nuvykusi pas savo mažučius Jurgitą ir Aurimą. Taškai ant i beveik jau ir sudėlioti, liko kelios detalėlės ir šventė tikrai įvyksJ O bus gražu, gražu. Bent jau savo vizijose tikrai viską matau žaviai.
Čia mažas reportažėlis iš mano laiko pajūryje ir kaip aš ten ieškojau pavasario, o radau nuostabią varpinę Vieviržėnuose ir maloniai praleidau laiką šeštadienio vakare su net dviem savo porom: Aija ir Mindaugu, susituokusiais 2009 metais ir šiuo metu gyvenančiais leliaus laukimu ir Jurgita ir Aurimu, kurie kažkaip suprato vakar, kad iki vestuvių liko tik visai keli savaitgaliai:D
Štai ir radau pavasarį:)
Mano gražioji varpinė. Pastatysim čia dailų staliuką ir vaišinsim svečius. Neatsižiūriu niekaip.
O štai čia matot, kokia meilė tarp planuotojos ir nuotakos ilgainiui atsiranda. Nebais aš čia daili su savo dviem valandom miego, bet jau dėl to mamiško švelnumo būtinai norėjau įkelti.
Oi, nuotakos auskarai pamažu kažkaip perkeliavo pas Lapę:)
Visi radom bendrą kalbą, nepaisant to, kad mes su Mindaugu per klaidą užsisakėm pusiau saldaus vyno ir paskui siurbėm su maža kančia ir aš kažkuriuo momentu buvau pradėjusi šiek tiek knapsėti. Užtat „Kurpių“ kalmarų žiedus raitėm, kad net ausys linko:D Kurį laiką nebegalėsiu į juos žiūrėti, nekalbu apie ragavimąJ
Antradienį pažadu stipriai vestuvinį blogo įrašą – turėjau sočiai laiko visko prirašyti sėdėdama patogioje traukinio kėdėje. Pagiriamojo žodžio ir vėl nepagailėsiu „Amberton Klaipėda” viešbučiui. Tik išsiaiškinau, kad per langą visada matau ne jūrą, o marias, bet čia smulkmenaJ Berniukas registratūroje tikrai man sakė, kad kambarys bus su vaizdu į jūrą, tai ir tikėk tais vyrais…
Laputė